Kaupti pasenusius vaistus gali būti kenksminga ne tik sveikatai, bet ir gamtai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad retas lietuvis žino, ką daryti su pasenusiais preparatais.
Pasenusių ar nebereikalingų vaistų išmesti į bendrą atliekų konteinerį ar išpilti į kanalizaciją jokiu būdu nereikėtų. Nereikalingus ir pasibaigusio galiojimo vaistus reikia nešti į vaistines.
Jokiu būdu nemesti į šiukšlių dėžę
Pasenusių ar nebereikalingų vaistų negalima išmesti į šiukšlių dėžę ar supilti į kanalizaciją. Taip padarius vaistų veikliosios medžiagos pasiekia kitus organizmus, kenkia jiems, o tokiu būdu gali patekti ir į žmogaus organizmą.
„Teršiama ne tik gamta apskritai, dirvožemis, vanduo, atitinkamai, augalai, gyvūnai, užsisuka visa grandinė. Ypač jei apie antibiotikus, rimtesnius vaistus kalbėsime, yra labai rimtas neigiamas poveikis“, – tv3.lt sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis
Išmestas vaistas paveikia ne tik gamtą, bet per maistą sugrįžta į žmogaus organizmą, tad taip didėja mikroorganizmų atsparumas vaistams. Tai reiškia, kad vaistai gali pradėti veikti ne taip efektyviai.
Nebereikalingus ar pasenusio galiojimo vaistus reikėtų nunešti į vaistines. Iš ten vaistai keliauja į specialias įmones, kur būna sunaikinami.
„Vaistinės periodiškai tuos vaistus priduoda įmonei, kuri turi licenciją ir juos utilizuoja. Sveikatos apsaugos ministerija nuperka paslaugą iš įmonės, kuri yra specialiai licencijuota ir iš visų vaistinių surenka pasenusius, nereikalingus vaistus ir juos utilizuoja“, – sako G. Andrulionis.
VVKT vadovas įspėja, kad grąžinti vaistus ir tikėtis atgauti už juos sumokėtus pinigus, nereikėtų, nes vaistai yra negrąžinama prekė, tad yra taikomi griežti vaistų saugojimo reikalavimai.
„Tarkim, vaistinė parduoda, po dviejų savaičių klientas atneša atgal. Mes nežinome, kokiose temperatūrinėse sąlygose buvo laikytas vaistas. Negali būti tikras, kad jis yra veiksmingas, kad jis yra geras, nes nežinai, kokioje temperatūroje klientai, pacientai laikė.
Dauguma vaistų yra labai jautrūs šviesai, vėlgi, jeigu jis laikė šviesiai, negali priimti ir jau kitam parduoti kaip tikrai gero produkto, nes šitas gali būti mažesnio veiksmingumo arba suiręs“, – komentuoja G. Andrulionis.
Vitaminus ir maisto papildus, G. Andrulionio teigimu, išmesti galima į bendrus atliekų konteinerius, mat vitaminai ir maisto papildai yra priskiriami maisto produktams.
Kiekiai stipriai didėja
VVKT vadovo teigimu, pastaruoju metu pastebima, kad utilizuojamų vaistų kiekiai sparčiai didėja. Tai gali reikšti arba tai, kad gyventojai ima atsakingiau žiūrėti į išmetamus vaistus, arba tai, kad perka neapskaičiuodami, kiek vaistų jiems iš tikrųjų reikia.
„Perkami akivaizdžiai per dideli kiekiai, lyginant su tuo, kiek žmonės suvartoja. Prisiperka reikia, nereikia, dalį suvartoja. Turime požymį, kad yra neatsakingas vaisto vartojimas. Jeigu įsigyjami per dideli kiekiai, tai atitinkamai ir vartojama gali būti neatsakingai, per dideli kiekiai“, – sako G. Andrulionis.
Specialistas spėja, kad gyventojų pirkimo įpročiams įtakos gali turėti nuolaidos. Nusipirkę pigesnių vaistų žmonės galimai dažniau jų prikaupia.
„Labai dažnai net ir pirmą kartą vartojamų vaistų perka didesnius kiekius negu reikia. Jei, pavyzdžiui, pamato nuolaidas, prisiperka ir tokiu būdu namuose sukaupia daugiau, nesuvartoja, susikaupia namuose pasenę vaistai ir dalį po to grąžina į vaistines, kaip kalbame, arba vartoja ir pasenusius“, – pasakoja G. Andrulionis.
Vaistų sulaukia kilogramais
Populiariausios šalies vaistinės sako sulaukiančios gyventojų atnešamų vaistų. Kaip sako vaistinių atstovai, atnešamų vaistų kiekis kiekvienoje vaistinėje skiriasi.
Pavyzdžiui, „Gintarinė vaistinė“ per mėnesį gauna 390 kg. nebetinkamų vartoti vaistų, o „Norfos vaistinė“ per mėnesį sulaukia maždaug 140 kg. Visame „Eurovaistinės“ tinkle pernai surinkta apie 7 tonos, o į vieną „Camelia“ vaistinę per mėnesį patenka apie 3 kg. vartoti nebetinkamų arba nebereikalingų vaistų.
„Kai kuriose, ypač atokesniuose Lietuvos kraštuose, vaistinėse sunešamų vaistų kiekis gali būti ir mažesnis, pavyzdžiui, kelis šimtai gramų ir pan. Didžiuosiuose miestuose, ypač į dideles „Camelia“ vaistines, kurios yra prekybos centruose, priimamų vaistų kiekis paprastai būna kur kas didesnis nei kitose“, – tv3.lt sako „Camelia“ komunikacijos projektų vadovė Žiedūnė Juškytė.
Bendrai žiūrint į atnešamų vaistų skaičius, vaistinėms taip pat neramu, kad vaistus gyventojai vartoja netinkamai.
„Kiekis tikrai yra nemažas, neramina, kad tai rodo, jog vis dar užsiimama savigyda ir ne visada suvartojamas visas vaisto kursas, kaip rekomenduoja gydytojas. Kartais klientai į vaistines atneša ir jau daugybę metų nebetinkamus vartoti vaistus, todėl vaistininkai stengiasi priminti, kad namų vaistinėlę turėtume tikrinti bent kartą per pusmet“, – tv3.lt sako „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė.
Žino kas penktas
BENU vaistinė praėjusių metų gale iniciavo tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad tinkamai vaistų atsikrato tik kas penktas gyventojas. Nors vartoti nebetinkamus vaistus reikėtų nunešti į vaistinę, dauguma šalies gyventojų medikamentus tiesiog išmeta į šiukšlių dėžę ar nuleidžia į kanalizaciją.
Specialistai sako, kad vaistų galiojimo laiką reikėtų stebėti nuolat. Rekomenduojama reguliariai kas 3–4 mėnesius peržiūrėti namų vaistinėlę ir įsitikinti, ar visi joje nugulę preparatai yra dar tinkami vartoti.
Kaip parodė BENU atliktas tyrimas, 7 iš 10 gyventojų savo vaistinėles peržiūri per retai. 20 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų tai daro kas pusmetį, pusė vaistinėlę peržiūri rečiau nei kartą per metus arba iš viso nebeprisimena, kada paskutinį kartą tai darė.
„12 proc. tyrimo dalyvių pripažino susirgę iškart skubantys pirkti vaistų, nors vėliau paaiškėja, kad tokių vaistų turėjo namų vaistinėlėje. Reguliari vaistinėlės peržiūra padeda tokių atvejų išvengti.
Nežinant, kokių vaistų turime namuose, jie kaupiasi, sensta, galiausiai tenka nešti į vaistinę sunaikinimui. Taip išlaidos gydymuisi išauga, o į aplinką patenka daug žalingų medžiagų“, – tyrimo rezultatus komentuoja BENU vaistininkė Indrė Kolomyjskė.
Vartojant pasibaigusio galiojimo vaistus galima apsinuodyti arba kitaip pakenkti savo organizmui.
Nebetinkamus vartoti vaistus galima pristatyti į bet kurią šalies vaistinę. Jei vaistinė atsisako priimti pasibaigusio galiojimo vaistus, apie tai galima pranešti VVKT. Tarnybos viršininko teigimu, paskutinį kartą toks skundas buvo gautas 2019-aisiais.
