Dažnai kalbama apie lyčių lygybę, visuomenės mąstymo ir kitus pozityvius pokyčius, mėgstama priminti šalis, kuriose ekonominė ir socialinė situacija prastesnė nei Lietuvoje ir akcentuoti, kaip mums pasisekė.
Deja, Europos Sąjungoje atliekami tyrimai rodo, kad pagal daugelį socialinių parametrų Lietuva ES valstybių eilėje yra trečia nuo galo ir net Latvija, kuriai krizės pradžioje ekonomikos ekspertai žadėjo šalies bankrotą, užima aukštesnę vietą.
Daug diskusijų keliantis klausimas Lietuvoje – vyrų ir moterų lygios galimybės bei socialinė ir profesinė jų integracija.
Lietuvės išsilavinusios, bet uždirba mažiau nei vyrai
Kalbėdama apie moterų padėtį visuomenėje ir politikoje, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sakė: „Lietuvos moterų padėtis nelabai skiriasi nuo kitų kitų ES valstybių gyventojų moterų. Ko gero, tik skandinavės yra užsitikrinusios lygias galimybes, nes už savo teises kovoja jau seniai. Šiose šalyse ne tik pavyksta priimti moterims palankius įstatymus, bet ir juos įgyvendinti. Matyt, tose šalyse gyvena supratingi vyrai,“ – juokavo V. Blinkevičiūtė.
Pašnekovės teigimu, galima turėti labai daug įstatymų, kurie garantuoja lygias galimybes, bet praktiškai jie ne visuomet būna veiksmingi.
„Galime didžiuotis, kad Lietuvos moterys yra pakankamai išsilavinusios ir tai rodo, kad jos turi pakankamai užsispyrimo bei noro ir galimybių lavintis, įgyti profesinių įgūdžių. Deja, relybėje atsitinka taip, kad moterys, dirbdamos tą patį darbą kaip ir vyrai, gauna žymiai mažesnį atlyginimą. Lietuvoje darbo užmokesčio skirtumas siekia net 18 proc. Ši tendencija ryški daugelyje ES valstybių“, – kalbėjo europarlamentarė.
Sunku derinti šeimą ir darbą
Moters teigimu, Europos Parlamente vis aktyvėja diskusijos, kad būtina pateikti direktyvas dėl to, jog ši ydinga praktika būtų išgyvendinta.
„Dar viena labai aktuali problema – sąlygų bei galimybių suderinti darbą ir šeimą nebuvimas. Lietuvoje tradiciškai moteris laiko tris namų kampus. Tai reiškia, kad moterys atsiduoda vaikų auginimui, senų ar pasiligojusių šeimos narių priežiūrai, todėl jos negali dirbti visą darbo dieną. Jei moteris dirba puse ar vos ketvirčiu etato – jos pajamos mažesnės, o juk pagal gaunamas pajamas skaičiuojamos pensijos. Vadinasi, kai sulaukia senatvės, jų pensijos taip pat būna mažesnės už vyrų.“
Pašnekovės teigimu, kalbant apie mažesnes moterų senatvės ir neįgalumo pensijas, reikia nepamiršti, kad Lietuvoje moterys statistiškai gyvena net 11 metų ilgiau nei vyrai. „Lietuvoje moterys gyvena ilgiau nei 78 metus, o šis 11 metų atotrūkis yra pats didžiausias iš visų 27 ES šalių, tai dar kartą parodo, kad turime susirūpinti savo sveikatos apsaugos sistema ir gyvenimo būdu apskritai“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Moterys nenori dirbti?
Pašnekovės teigimu, mūsų visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad moterys pačios nenori dirbti, todėl pasišvenčia šeimai. „Daugelis moterų yra priverstos prisiimti vaikų auginimo ar kitų šeimos narių priežiūros atsakomybę, nes paprasčiausiai nėra su kuo jos pasidalyti. Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, nepakanka vaikų darželių ar, tarkime, dienos centrų, tad moterims sunku šeimos gyvenimą derinti su profesine veikla. Beje, vaikų priežiūros įstaigų kaina taip pat turi būti priimtina, nes, jei už darželį reikia mokėti didelę sumą, mama gali paskaičiuoti, kad jai geriau likti su vaiku namuose,“ – kalbėjo moteris.
Blinkevičiūtės teigimu, negerai, kai vos gimus vaikui tėvai priversti lakstyti po vaikų darželius ir visais įmanomais būdais bandyti jį įrašyti į laukiančiųjų vietos sąrašą. „Šiuo metu Lietuvos vaikų darželiai vos 55 proc. patenkina esamą poreikį, kai ES vidurkis sudaro – 70 proc.
Europos Parlamentas neseniai priėmė naują direktyvą dėl motinystės, kuri numato, kad per ateinantį dešimtmetį vaikų priežiūros institucijų turėtų būti tiek, kad būtų patenkinta 90 proc. visų pageidavimų.“
Pašnekovės teigimu, dažnai sakoma, kad sunkiai verčiasi tik tie žmonės, kurie nenori dirbti: „Andrius Kubilius kažkada pasakė, kad lietuviai nori būti išlaikytiniais – niekada su tuo nesutiksiu. Šiais laikais net ir šeimos, kuriose abu tėvai dirba, vis tiek gyvena skurde. Tarkime, socialinė darbuotoja, neatskaičius mokesčių, uždirba apie 1000 litų, o atskaičius mokesčius lieka apie 700 litų. Jeigu ši moteris turi du arba tris vaikus ir vyrą, kurio pajamos taip pat tokio paties dydžio, padalinkime gaunamus pinigus šeimos nariams ir matysime, kad situacija sudėtinga. Ar įmanoma išgyventi be valstybės paramos?“
Į klausimą, su kokiomis problemomis susiduria moterys Lietuvoje, pašnekovė sakė: „Moterys dažniau patiria smurtą. Jei dažnai identifikuojame fizinį smurtą, tai labai dažnai pamirštame, kad egzistuoja ir psichologinis, kuris daugeliu atvejų yra daug žiauresnis ir gniuždantis moters pasitikėjimą savimi.“
V. Blinkevičiūtės teigimu, ši problema turi būti sprendžiama itin griežtomis prevencijos priemonėmis: padariusieji nusikaltimą turi už tai atsakyti, o aukoms privalo būti garantuojama
apsauga.
Į moteris vadoves žiūrima skeptiškai
Politikės teigimu, Lietuvoje moterys gana sunkiai įtvirtina savo autoritetą: „Politikoje ir versle moterys vadovės vis dar vertinamos gana skeptiškai. Kai į viešumą keliamas kvotų klausimas, pasigirsta įvairių pamąstymų ir daug kam gali tai atrodyti nepriimtina, nes ne kvotos turi lemti vieno ar kito posto užėmimą, o kvalifikacijos ir sugebėjimai. Daug metų dirbdama su vyrais, labai juos gerbdama ir mylėdama, galiu pasakyti, kad moterys politikoje yra tiesiog būtinos“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Anot pašnekovės, finansiniu ir ekonominiu sunkmečiu labiausiai nukenčia moterys, o politikai socialines-ekonomines problemas apskritai yra linkę spręsti sunkiausiai gyvenančių žmonių sąskaita. „Pirmiausiai išmokos mažinamos pensininkams, neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms vaikus. Kyla klausimas, ar nepritrūksta žmogiško jautrumo vykdant tokias reformas, nes už skaičių juk yra gyvi žmonės“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
„Vyriški“ ir „moteriški“ darbai
Pašnekovės teigimu, kvotos dėl užimamų postų padėtų sukurti tam tikrą pusiausvyrą: „Šiuo metu EP moterys sudaro apie 35 proc., Lietuvoje Seime jų yra apie 17 proc. Jei padėtis nesikeis ir verslo sektoriuje valdančius postus ir toliau užims didžioji dalis vyrų, šią situaciją teks keisti, bet, galbūt, pakaks tik signalo ir padėtis pasitaisys be įstatyminių nuostatų. Lietuvoje moteriai, norinčiai užimti vieną ar kitą poziciją, reikia būti dviem galvom aukštesnei už vyrą.“
Pasak politikės, Lietuvoje vis dar labai ryški skirtis tarp „vyriškų“ ir „moteriškų“ darbo sričių: „Socialinėje srityje apie 90 proc. dirba moterys. Labai daug moterų dirba švietimo srityje, sveikatos priežiūros, kultūros sektoriuje. Šiose srityse mokami atlyginimai yra iš valstybės biudžeto, tad ir pajamos šių žmonių nėra didelės. Kartais juokaudama sakau, kad šiuose sektoriuose moterys dirba, o vyrai – vadovauja“, – kalbėjo europarlamentarė
