Trečiadienį Šveicarijoje, Ženevoje, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos posėdyje, Lietuva pristatė trečią pranešimą apie žmogaus teisių apsaugos padėtį šalyje.
Lietuvos delegacijos vadovė, teisingumo viceministrė Jurga Greičienė sulaukė Švedijos ir Belgijos klausimų dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės ir vadinamosios Stambulo konvencijos.
Švedija Lietuvos klausė: „Po 2020 m. Seimo rinkimų naujoji valdžia įsipareigojo teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Ar Lietuva galėtų plačiau pakomentuoti tos pačios lyties asmenų partnerystę leidžiančių įstatymų įstatymo priėmimo procesą?“
Į šį klausimą J. Greičienė atsakė trumpai.
„Norėčiau paminėti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame teigiama, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyčiai“, – sakė viceministrė.
Tuo metu Belgija Lietuvos klausė: „Ar Lietuvos valdžia imsis reikiamų žingsnių ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją). Ir ar tuo tarpu ketinama nacionalinę teisę pritaikyti prie konvencijos nuostatų?“
Pasak viceministrės, šis klausimas vis dar yra Lietuvos politinėje darbotvarkėje.
„Stambulo konvencijos ratifikavimas lieka politinės darbotvarkės dalimi“, – patikino J. Greičienė.
Tačiau tokių viceministrės atsakymų Švedijai nepakako. Valstybės delegatas, nors sveikino šalies progresą žmogaus teisių srityje, ragino imtis sprendimų minėtais klausimais.
„Išlieka susirūpinimas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo bei LGBT bendruomenės situacijos. Švedija norėtų rekomenduoti paskubinti Stambulo konvencijos ratifikavimą. Taip pat imkitės reikiamų priemonių užkirsti kelią smurtui ir diskriminacijai socialinės lyties pagrindu“, – sakė Švedijos delegatas.
Analogiškus raginimus Lietuvai išsakė ir Australija bei Argentina.
„Raginame gerbti LGBT bendruomenę, pripažinti civilinę teisę tuoktis visiems“, – sakė Argentinos delegatas.
Vis dėlto abu minėti klausimai Lietuvoje pernai nesulaukė politinės sėkmės. Stambulo konvencijos klausimas taip ir nebuvo įtrauktas į Seimo darbotvarkę, o Partnerystės įstatymas, kuriuo siekta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, nesulaukė palaikymo Seime.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuva Žmogaus teisių tarybos veikloje dalyvavo kaip stebėtoja, o nuo šiemet tapo tikrąja nare. Žmogaus teisių taryba įkurta 2006 metais. Tai pagrindinė Jungtinių Tautų institucija, atsakinga už žmogaus teisių apsaugą, kuri siekia tarptautiniu mastu skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, reaguoja į žmogaus teisių pažeidimus bei teikia rekomendacijas.
