Bendras susirgusiųjų Covid-19 skaičius vargiai beatspindi realią pandemijos situaciją šalyse. Procesas užsitęsė jau daugelį mėnesių, skirtingu metu ir skirtingose planetos vietose praūžė antroji ligos banga, todėl „pliki“ valstybių deklaruojami susirgimų skaičiai faktiškai nieko nerodo.
Skaičiaus padvigubėjimas – atrodo bauginančiai, bet tai gero pavasario pasekmė
Vienas iš būdų, kaip sekti valstybes, kuriose būtent pastaruoju metu yra užfiksuotas protrūkis – per kiek laiko valstybėse padvigubėja užsikrėtusiųjų skaičius. Kuo mažiau dienų reikia tam, kad skaičius padvigubėtų – tuo sparčiau toje valstybėje plinta koronavirusas.
Lietuva savo staigiu koronaviruso užkrėtimų šuoliu rudenį lenkia ne tik kaimynes Europoje, tačiau ir daugelį pasaulio šalių. Lapkričio 29-osios duomenimis, mūsų šalyje Covid-19 atvejų skaičius padvigubėjo vos per 17 dienų.
Tiesa, ir ši stebėjimo sistema turi trūkumų – tos šalys, kuriose koronavirusas siautė pirmosios bangos metu, turės užfiksuoti daug daugiau naujų susirgimų už tas, kuriose pirmoji banga buvo silpnesnė. Lietuva ir pateko į šiuos statistinius spąstus: nors pas mus susirgimų augimas nėra toks milžiniškas, kaip kai kuriose kitose šalyse, tačiau mes pavasarį, galima sakyti, be stipresnio poveikio praėjome pirmąjį etapą.
Todėl spalį ir lapkritį pasipylę susirgimai staigiai iškėlė mus į „Padvigubinusių užkrėtimų skaičių“ šalių lyderes. Panašioje situacijoje atsidūrė ir kitos valstybės, kurios pirmosios pandemijos bangos metu išvengė didelio užkrėtimų skaičiaus. Netoli mūsų rikiuojasi Latvija (padvigubėja per 19 dienų) ir Estija (padvigubėja per 22 dienas).
Ribojimo priemonės – veiksmingos
Kitas svarbus rodiklis – kas dvi savaites besikeičiantis „prieaugis“. Šiuo atveju imamas atskaitos taškas – paskutinės dvi savaitės, sudedami visi per tą laikotarpį užfiksuoti koronaviruso atvejai ir sulyginama su ankstesniu dviejų savaičių laikotarpiu. Toks rodiklis gali padėti atsakyti ir į amžiną klausimą – padeda „lokdaunas“ ir ribojimai ar nepadeda.
Lietuvos atveju kreivė leistis žemyn pradėjo nuo lapkričio 9-osios (dviejų savaičių 215 proc. atvejų augimas, lyginant su ankstesnėmis 14 dienų) ir leidžiasi iki šiol – lapkričio 29-ąją buvo užfiksuotas paskutinių 2 savaičių 34 proc. augimas, lyginant su ankstesnėmis 14 dienų.
Tai vis dar aktyvus augimas, tačiau jis mažėja, o tai yra pozityvus ženklas. Blogiausiai Europoje pagal šį rodiklį atrodo Estija (66 proc. pastarųjų dviejų savaičių augimas) ir Suomija (76 proc. pastarųjų dviejų savaičių augimas), kurios antrosios bangos pradžioje buvo laikomos „pavyzdinėmis“ šalimis. Prancūzija, dėl įvesto griežto karantino, sugebėjo pastarųjų dviejų savaičių sergamumą Covid-19 sumažinti 58 proc., lyginant su ankstesnėmis 14 dienų.
