Apie antrąją koronaviruso bangą ir jos poveikį šalies ekonomikai Ž. Mauricas pasakojo Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ (ved. Aurimas Perednis).
Ar šiandien jau galima „apčiupinėti“ antrosios viruso bangos poveikį ekonomikai ar tai padaryti dar kiek per anksti?
Šiek tiek dar ankstoka, bet preliminarias išvadas galime padaryti. Išvados yra tokios, kad jos poveikis bus mažesnis nei pirmosios bangos. Ypatingai nustebino Lietuvos namų ūkių ir verslo lūkesčiai. Matyt, psichologiškai daug lemia ta šviesa tunelio gale, kurią žmonės jau mato – atsirado vakcina, taip pat jau esame sukaupę patirties, todėl tokių drastiškų pokyčių nematome, kokius matėme pavasarį.
Taip pat labai aukšta ir bazė, kurioje mes „įskridome“ į antrąją bangą – pavyzdžiui, spalio mėnesio mažmeninės prekybos metinis augimas siekė net 8 procentus. Jis buvo netgi spartesnis nei prieš pirmąją bangą. Taip pat darbo nemažėja užmokestis, trečiąjį ketvirtį netgi vėl pradėjo augti, augimas paspartėjo, kalbant ne tik apie viešą, bet ir privatų sektorių. Tad tokia aukšta nata mes manau vėl turime nemažas galimybes neblogai „praslysti“ per antrąją bangą, kaip „praslydome“ ir per pirmąją, nes situacija buvo panaši.
Vis dėlto, dar nežinome, kiek duobė gilės, kaip valdysime virusą. Karantinas kol kas nesuveikė taip, kad sergamumo trajektorija mažėtų, o pastarosios savaitės publikacijos praneša, kad vartotojų lūkesčiai mažėja. Todėl, na, yra daug ir pesimistinės informacijos.
Be abejonės, rizikų yra. Pavasaris parodys, kas, kur yra „prisidirbę“, ypatingai, kai labai dosni valstybės parama nuslėpė realią situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Turime pakankamai nemažą sumą atidėtų mokesčių, todėl kyla klausimas, ar tikrai įmonės bus linkusios juos sumokėti ar visgi skelbs bankrotus. Jei skelbs bankrotus, atitinkamai išaugs nedarbo lygis.
Be to, kitos šalys smarkiai skatina savo ekonomikas, dėl to dalis mūsų eksporto sektorių atrodo tikrai puikiai. Taigi, rizikos egzistuoja, bet yra ir tikrai objektyvių priežasčių, kodėl Lietuvos ekonomika, kaip sakiau ir pavasarį, nesmuks taip smarkiai.
Visų pirma, Lietuva neturi didelės dalies tų sektorių, kurie labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso krizės – atvykstamasis turizmas, viešbučiai, restoranai, jie sudaro nedidelę ekonomikos dalį. Taip pat mūsų pagrindiniai eksporto partneriai – Skandinavijos šalys – jose epidemiologinė situacija, palyginti su visa Europos Sąjunga, yra pati geriausia.
Todėl ir mūsų eksportuotojams situacija yra labai palanki – baldų eksporto skaičiai augo dvigubai ir kai kurios įmonės, peržiūrėdamos kovidinius planus, grįžta prie originalių planų ir mato, jog juos netgi viršija. O situacija su lūkesčiais – taip, jie sumažėjo, bet nereikėtų pamiršti, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje.
Todėl manau, kad mes top penketuke tikrai išsilaikysime. Todėl, nepamirštant rizikų, aš vis vien situaciją Lietuvoje ir Baltijos-Šiaurės regione vertinčiau teigiamai. Bene didžiausia rizika yra ta, kad epidemiologinio krūvio neatlaikiusi Lietuvos sveikatos sistema privers mus imtis griežtesnio karantino ir taip atvėsins gerus lūkesčius ir ekonominę inerciją.
Vieni sako, kad karantinas nesuveikė, kiti – kad suveikė, nes nėra eksponentinio (staigaus) atvejų augimo. Kurios nuomonės laikotės jūs? Kad karantinas buvo tik imitacinis?
Karantiną vesti yra tikslinga arba labai ankstyvoje stadijoje, arba jau jo visai nevesti. Dabar gi mes kiek pavėluotai viską padarėme, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių ir šiuo metu jau nėra didelės prasmės griežtinti karantiną, nes virusas jau persiduoda ir šeimose, tad tokio dalyko jau taip lengvai nesukontroliuosi. Nebent turėtume tokį karantiną kaip Ispanijoje, kai be leidimo negalima išeiti iš namų, įvesta komendanto valanda, bet vėl klausimas, kiek mes galime tokį karantiną turėti – juk tai nebent savaičių klausimas. Iki pavasario taip gyventi vis tiek negalėtume.
Negalime ir dėl ekonominių priežasčių – neatlaikytų ir valstybės finansai?
Ir finansai, ir kitos paslaugos. Vis vien turi veikti ir maisto prekių parduotuvės, sveikatos apsaugos sistema, minimaliu pajėgumu ir ugdymo įstaigos. Karantinas yra sėkmingas, kai veikia žmonių sąmoningumas – kai jie nekiša galvos į ligos nasrus – ir toks modelis kitose šalyse pakankamai neblogai veikia.
Prisimenant pavasarį – visgi to griežto karantino poveikis ekonomine prasme nebuvo jau toks baisus. Tad gal dabar per daug bijoma, kad ekonomika neatlaikys?
Priklauso nuo karantino pobūdžio. Kai pavasarį karantiną įvedėme nuo pat pradžių, neturėjome atvejų sklidimo įmonių viduje, todėl pramonės, transporto įmonės galėjo dirbti. Turėjom tokį labiau psichologinį, ne tokį griežtą ir trumpą, palyginti su kitomis šalimis, karantiną, nes susirgimų kreivė neįsisiūbavo. (...) Karantinas yra pilka zona. Tie atvejai, kai jis yra įvedamas per vėlai, kaip Lietuvos ar kitų šalių atvejų, kalbant apie rudens bangą, tuomet griežtas karantinas neturi didelės prasmės, nes mes vis tiek karantine kovo mėnesio neišlauksime.
Dar vienas diskutuotinas ir šią savaitę svarstytinas klausimas – prekybos centrai. Idėjų yra visokių – apriboti darbą savaitgaliais, uždaryti ne maisto prekių parduotuves. Kaip jūs manote, ką su jais reikėtų daryti?
Na, vėlgi, turbūt ne man spręsti, bet reikėtų ieškoti balanso ir pradžioje naudoti sąmoningumo kortą ir aiškinti žmonėms, kad virusas egzistuoja. Būkite mieli, laikykitės visų higienos reikalavimų – dėvėkite kaukes, laikykitės atstumo ir tokiu būdu mažinkite viruso plitimą.
Jūsų nuomone, ar biudžetui dar reikalingos rimtos revizijos? Ką galvojate apie jo priėmimą? Galbūt reikia taupyti ir rėžti per kai kurias eilutes?
Turint kažkiek kitokią antrosios bangos realiją, manau, kad tikrai reikėtų numatyti daugiau lėšų tam tikrų ekonomikos sektorių gelbėjimui. Jei būtų noras dar daugiau apriboti ekonominę veiklą, uždaryti ne maisto prekių parduotuves ir panašiai, tai tų lėšų reikėtų numatyti dar daugiau. Kitas dalykas, manyčiau reikėtų peržiūrėti investicijų planą. Tikrai nereikėtų labai daug pinigų investuoti jau kitais metais. Tiek Lietuva, tiek kitos šalys jau turi karčios patirties, kad skubos darbą velnias veja ir tokiu atveju dažniausiai bent didesnė dalis lėšų būna panaudojamos neefektyviai.
Tai jūs manote, kad per krizę reikia būti atsargiems su investicijomis?
Taip, aš manyčiau tikrai taip. Geriau jau investuoti daugiau į žmogų – tiesioginėmis išmokomis paremti jaunimą, kad jis neemigruotų. Aišku, investicijų reikia, bet kai įvyksta didelis jų augimas, to proceso dažniausiai nesugebama suvaldyti ir pirmiausia daromi lengviausi darbai, kurie dažniausiai būna labai mažos pridėtinės vertės.
Kalbėdamas apie investicijas, turite galvoje ir 6 milijardų DNR planą?
Taip, taip. Visų pirma galvoje ir turėčiau tą planą, nes tų Europos Sąjungos fondo pinigų panaudojimo priežiūra yra labai griežta, o jų didžioji dalis kitais metais nebus panaudoti, tad pirmenybę visgi skirčiau mūsų pačių lėšoms. Juolab, kad mes patys turėsime tuos pinigus ir grąžinti, niekas kitas mums jų negrąžins.
