„Oro gynyba yra kritinis pajėgumas ne tik Lietuvoje, bet ir visame Aljanse“, – spaudos konferencijos metu sakė ministras.
Pasak jo, ketvirtadienį su Norvegijos įmone „Kongsberg Defence & Aerospace“ pasirašyta nauja sutartis dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS.
Tai bus trečioji tokia sistema Lietuvoje. Jos vertė 234 mln. eurų.
„Šį įsigijimą pavyko paankstinti net septyneriais metais“, – apie iš pradžių 2031 metams planuotą pirkimą kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Dabar turėsime iš esmės tris pilnas baterijas. Tai, be jokios abejonės, leidžia pasistūmėti labai rimtai su visos oro gynybos įgyvendinimu“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, sistema NSAMS skirta naikinti kruizines raketas, priešiškus sraigtasparnius, orlaivius ir panašius priešiškus oro objektus.
Šią sistemą į Lietuvą bus pradėta vežti 2028 metų antrąjį ketvirtį.
Pirmoji NASAMS baterija jau yra Lietuvoje, antroji bus pradėta pristatyti 2026 metų pirmąjį ketvirtį ir galutinai atvyks iki 2027-ųjų.
Pirks ir trumpo nuotolio oro gynybos sistemą
Taip pat šią savaitę buvo sudaryta papildomos sutartys su Švedijos gamintoja „Saab“ dėl trumpo nuotolio oro gynybos sistemos RBS70 NG (MSHORAD) įsigijimo.
„Dėl papildomų MSHORAD įsigijimų – tikrai planuojame kitais metais įsigyti. Biuždete tam bus resursų“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Jos vertė – apie 130 mln. eurų.
Šios sistemos į Lietuvą bus pradėtos gabenti 2026 metais, galutinai šį pajėgumą Lietuvos kariuomenė turės 2029-aisias.
Anot L. Kasčiūno, MSHORAD sistemomis galima naikinti didžiuosius dronus.
„Jeigu kalbame apie MSHORAD, tai yra įrankis nukauti didžiuosius dronus. Raketos kaina ir drono kaina yra labai panaši. Kitaip tariant, čia dilema išsisprendžia ir didieji dronai, tokie kaip „Shahed“, tikrai gali būti naikindami su MSHORAD sistema“, – kalba ministras.
„Sistemos privalumas – mobilumas ir atsparumas elektromagnetiniams trikdžiams“, – papildė jis.
Liepą Lietuva pasirašė 147 mln. eurų sutartį dėl dalies MSHORAD sistemų įsigijimų. Šios sistemos į Lietuvą atvyks 2025–2027 metais.
Naujosios oro gynybos sistemos bus skirtos nacionalinės divizijos oro gynybos įgalinimui. Be papildomų asignavimų skyrimo šių sistemų įsigijimas anksčiau buvo numatytas ne anksčiau kaip nuo 2030 metų.
ELTA primena, kad šiemet šalies kariuomenės modernizacijai numatyta skirti daugiau kaip 45 proc. gynybos biudžeto arba beveik 1 mlrd. eurų.
