„Respublika" tęsia tyrimą, kur po Japoniją ištikusių stichijos nelaimių pasuks branduolinė energetika. Pasaulyje, o ypač Lietuvoje. Ne viena šalis nusprendė stabdyti savo atominius projektus, tačiau mūsų valstybės politikai praėjusią savaitę švytėjo pavydėtinu optimizmu - vis dėlto statysime. O kokios iš tikrųjų mūsų galimybės?
- Ką jūs manote apie vis dar iš Lietuvos politikų tribūnos girdimas kalbas apie naujo atominio reaktoriaus statybą Visagine net ir Japonijos branduolinės katastrofos akivaizdoje? - “Respublika" klausė buvusio Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus Viktoro ŠEVALDINO.
- Manau, kad mūsų branduolinės energetikos ateities problema yra ne Japonijos tragedija, panašios katastrofos baimė. Imti kaip pavyzdį vien šį aspektą būtų neteisinga.
Yra kur kas paprastesnė priežastis, kodėl naujas branduolinis reaktorius Lietuvai nebereikalingas ir nebus statomas. Nepaprastai didelė tokio projekto kaina, kuri dar tik didės po Japonijos nelaimės, būtų tik viena priežastis.
Kur kas svarbesnė priežastis yra mums duotas aiškus atsakymas, kad tikrai nerasime investuotojo į naują reaktorių. Tai jau ne kalbos, o reali patirtis.
Aš anksčiau visada buvau Lietuvos, kaip branduolinės energetikos valstybės, šalininkas. Bet tai buvo tik tol, kol veikė mūsų Ignalinos reaktorius. Jį uždarius tapo aišku, kad Lietuva daugiau nebeturės atominės elektrinės.
- Kodėl naujam branduoliniam reaktoriui Lietuva nerado investuotojo, nors ieškota visame pasaulyje?
- Investuotojo ir nebus. Šio regiono elektros rinkoje ir be Ignalinos elektrinės yra didelė konkurencija, o numatant būsimas mūsų kaimynių - Rusijos ir Baltarusijos - reaktorių statybas ji tik išaugs.
Investuotojai jau seniai įvertino ne tik labai didelę naujo lietuviško reaktoriaus statybos kainą, bet ir šio regiono elektros kainų konkurenciją, t.y. savo verslo riziką.
Bet manau, kad nusprendę ieškoti strateginio investuotojo atlikome neblogą darbą - sužinojome iš pasaulio, kad Lietuvoje branduolinio reaktoriaus statyti neapsimoka.
Pasaulis pasakė “ne", tad ir mums belieka patiems sau pagaliau pasakyti “ne". Naujos atominės elektrinės Lietuvoje daugiau nebus. Šį klausimą privalome atidėti į šalį.
Man visada buvo aišku, kad Lietuva viena, savo jėgomis niekada, o juo labiau sunkmečiu, savo atominės elektrinės nepastatys. Bet aš garsiai siūliau geriausią Lietuvai ekonominį variantą - Ignalinos jėgainės darbą pratęsti iki 2012 metų vidurio.
Ką mes praradome? Jeigu dabar dirbtų antrasis blokas ir Lietuvai parduotų elektrą už tą kainą, už kokią šiandien perkame iš užsienio, tai per metus valstybei galėtume duoti apie 900 mln. litų papildomų pajamų. T.y. beveik tiek, kiek ši Vyriausybė ketina ištraukti iš šešėlinės ekonomikos.
- Kodėl aukščiausio lygio politikai dar spekuliuoja šia tema - premjeras Andrius Kubilius net tiesiai pasakė, kad Lietuva yra puikioje seisminėje zonoje plėtoti branduolinę energetiką?
- Aš suprantu politikus. Jeigu jie paskelbė savo politiniu prioritetu atominės elektrinės statybą, tai nuosekliai ir tęsia.
Galbūt kitiems atrodo, kad ta statyba dar įmanoma, todėl aiškaus “ne" mes ir negirdime. Nuomonių yra visokių, tad ir aš pasakiau tik savo asmeninę nuomonę - branduolinės energetikos era Lietuvoje jau baigėsi.
- Kaip vertinate Rusijos ir Baltarusijos planus statyti branduolinius reaktorius Lietuvos kaimynystėje?
- Nieko nepadarysi, šios šalys nusprendė, kad joms reikia branduolinių reaktorių.
Rusija yra apskaičiavusi, kad jai būtina turėti atominę elektrinę Kaliningrado srityje. Rusams apsimokėtų ten statyti net ir vieną bloką, tačiau akivaizdu, kad visada du blokai duoda didesnės ekonominės naudos. Šiuo atveju antrasis blokas bus skirtas tik eksportinei elektrai gaminti.
Į Baltarusijos ketinimą statyti atominę elektrinę Astrave žiūriu kiek kitaip. Jie išsirinko vietą visai šalia Vilniaus, tai ir sukėlė suprantamą Lietuvos nepasitenkinimą.
- Kodėl prezidentė Dalia Grybauskaitė netikėtai pasakė, jog Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka jai tarsi užsiminė, kad kaimynai nestatytų reaktoriaus netoli Vilniaus, jei Lietuva “patrauktų" Ignalinos jėgainę?
- Pirmiausia tai yra tik politikų mūšis. Bet A.Lukašenka vargu ar pakeis savo nuomonę dėl reaktoriaus statybos Astrave. Mane stebina ir šios statybos aikštelės parinkimo vieta.
Baltarusija turėjo numačiusi tris statybos vietas ir Astravas buvo tik rezervinė aikštelė. Tačiau po grunto ekspertizės viskas staiga pasikeitė.
- Ką šiandien manote apie 1988-1989 metų Lietuvos žaliųjų protestą prieš Ignalinos jėgainės trečiojo bloko statybą, kuri ir buvo nutraukta?
- Manau, kad žalieji tuomet buvo teisūs tik vienu aspektu - ir trečiąjį bloką kada nors būtų tekę uždaryti.
Informacija
1974 m. prasidėjo parengiamieji Ignalinos atominės elektrinės statybos darbai.
1978 m. kovo mėnesį pradėti žemės darbai statant pirmąjį energetinį bloką.
1980 m. rugsėjį baigti antrojo energetinio bloko žemės darbai.
1981 m. pradžioje iškeltos avarijų lokalizacijos sienos iki 20 metrų ir baigta betonuoti pirmojo reaktoriaus šachta.
1982 m. liepos mėnesį užbaigtas technologinių schemų montavimas reaktoriaus šachtoje, o rugpjūtį baigtas grafitinio klojinio montažas. Rugpjūčio mėnesį pradėtas turbogeneratorių montažas.
1983 m. gruodžio 31 d. paleistas pirmasis blokas. Pradėtas statyti trečiasis energetinis blokas.
1986 m. buvo baigiami visi antrojo bloko montažo darbai, tačiau dėl avarijos Černobylyje eksploatavimo darbai nukelti.
1987 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti antrasis blokas. Tuo metu jau buvo pastatyta 60 proc. trečiojo bloko.
1989 m. trečiojo reaktoriaus statyba sustabdyta.
1999 m. spalio 5 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatyta iki 2005 m. baigti pirmojo bloko eksploatavimą.
2004 m. gruodžio pabaigoje buvo sustabdytas pirmasis blokas.
2009 m. gruodžio 31 d. buvo sustabdytas ir antrasis blokas.
Šviečiančios vizijos
Arvydas Sekmokas, energetikos ministras:
Pabrėžiu, kad yra visiškai parengtas naujosios Visagino atominės elektrinės projektas, kuris yra suderintas su regiono partneriais ir su Europos Komisija.
Labai svarbu ir tai, kad Tarptautinė atominės energetikos agentūra baigė rengti ir pateikė savo išsamias išvadas dėl to, kad naujos atominės elektrinės statybos aikštelė yra tinkamai parengta jėgainei statyti.
Nepaisant didžiulių geopolitinių iššūkių, su kuriais teko susidurti tarptautinio konkurso būdu ieškant strateginio investuotojo į naująją atominę elektrinę, tikiu šio proceso sėkme.
Lietuva toliau intensyviai veda tiesiogines derybas su potencialiais strateginiais investuotojais, visų vykstančių procesų medžiaga yra kruopščiai dokumentuojama ir gerbiami Seimo nariai gali su ja susipažinti įstatymų numatyta tvarka. (2011 03 11)
Rokas Žilinskas, Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas:
Visa širdimi esu su Japonijos žmonėmis, patyrusiais milžinišką tragediją, ir su dideliu nerimu stebiu tolesnę įvykių raidą, tačiau noriu pabrėžti, kad šie įvykiai nesumenkins Lietuvos ryžto pasistatyti naują atominę elektrinę.
Šiuolaikiniai reaktoriai projektuojami ir statomi turint galvoje net mažiausiai tikėtinos avarijos galimybę, o tokia katastrofa, kokia ištiko Japoniją, Lietuvoje dėl objektyvių priežasčių negalima.
Vienas iš darbų, jau atliktų rengiantis naujos atominės elektrinės statybai, buvo seisminiai aikštelės bandymai. Jie parodė, kad žemė po būsima jėgaine yra stabili, tai pripažino ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra. (2011 03 15)
Gęstančios vizijos
Dalia Grybauskaitė, prezidentė:
Kol kas neskubėčiau. Norėčiau, kad Lietuva pasiliktų galimybę rinktis, turėti laisvas rankas.
Iš tiesų problema ne tiek dėl technologijų. Naujos technologijos yra tikrai geros ir saugios, svarbu, kaip yra prižiūrimos elektrinės, kiek jos yra atviros tarptautinei saugos kontrolei. Tai technologiškai nėra grėsmių, bet priežiūra, atvirumas ir saugos kontrolė turi būti tarptautinė ir atvira. (2011 03 21)
Sąmata
Buvo apskaičiuota, kad apie dešimtmetį užtruksiančios naujo reaktoriaus statybos galėtų kainuoti apie 14-20 mlrd. litų, o visas projektas - iki 25 mlrd. litų.
Julius GIRDVAINIS
