„Mes susitarėme dėl karinio-techninio bendradarbiavimo, o konkrečiai - dėl konkrečių ginkluotės elementų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Manau, kad tai konkretus paramos parodymas“, - sakė P.Porošenka per bendrą spaudos konferenciją su D.Grybauskaite Kijeve.
Sutarta, kad Ukrainos kariai bus mokomi Lietuvoje ir dalyvaus čia rengiamose pratybose.
Jis taip pat pareiškė, kad sprendimas dėl galimybės Ukrainai stoti į NATO turi būti priimtas visuotiniu referendumu.
„Sprendimas dėl stojimo ar nestojimo į NATO - išskirtinai Ukrainos tautos kompetencija... Mes parengėme kriterijus, kaip Ukraina stengsis atitikti NATO reikalavimus. Tik juos įgyvendinus, Ukrainos tauta referendume galės nulemti, ar stoti, ar nestoti į NATO“, - sakė P.Porošenko.
Anot jo, kitokie sprendimai dėl stojimo į Aljansą šiandien „padarytų daugiau žalos negu duotų pozityvo“.
Ukrainos prezidentas taip pat kalbėjo, kad privalu imtis konkrečių veiksmų reformuojant šalį.
D.Grybauskaitė savo ruožtu sakė, jog NATO nėra tik karinė organizacija, jos teigimu, Aljanso narės praėjo ilgą kelią užtikrindamos demokratijos ir žmogaus teisių gynimo principus. Ukraina taip pat turės įveikti reformų kelią.
„Tai susiję ne tik su naryste Europos Sąjungoje, bet ir su naryste NATO. Jums reikia atlikti namų darbus šalies viduje. Šalis, kuri dės pastangas ir įgyvendins būtinas reformas, įgis galimybę ir tapti NATO nare. Nė viena valstybė negalės sustabdyti narystės siekių ir diktuoti, kokią kryptį rinktis, ypač jūsų kaimynai“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Kalbėdama apie Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare, prezidentė akcentavo, kad reikia nueiti ilgą kelią iki tikrosios narystės. Lietuvai tai truko 12 metų.
Lietuvos prezidentė taip pat siūlė pasidalyti su Ukraina patirtimi siekiant energetinės nepriklausomybės. Anot jos, dėl to į Kijevą atvyko Lietuvos energetikos ir užsienio reikalų ministrai.
D.Grybauskaitė per spaudos konferenciją taip pat sakė, kad Lietuva ir kitąmet planuoja priimti daugiau gydyti sužeistų Ukrainos karių. Jų skaičius gali siekti 50. Taip pat žadėjo ekspertų ir konsultantų pagalbą.
Pirmadienį Kijeve vyksta Ukrainos ir Lietuvos prezidentų taryba. Jos metu apžvelgtas Ukrainos eurointegracijos procesas, dvišalis bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose gynybos, kibernetinio ir informacinio saugumo, karinio-techninio bendradarbiavimo srityse.
Lietuvos prezidentė Kijeve: turime ir galime padėti Ukrainai
Su dideliais iššūkiais susiduriančiai Ukrainai būtina padėti įgyvendinti sudėtingas reformas, sako Kijeve viešinti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šiandien Ukraina susiduria su itin dideliais iššūkiais – atplėšta jos teritorijos dalis, Rytuose vykstančiame kare žūsta jos kariai ir taikūs gyventojai. Tuo pat metu ši šalis turi įgyvendinti sudėtingas, bet valstybės ateičiai būtinas reformas. Ukrainai sunku. Todėl turime ir galime jai padėti", – pranešime spaudai teigė prezidentė.
D.Grybauskaitė Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Kiek vėliau numatoma jų bendra spaudos konferencija.
Prezidentė pabrėžė, kad Ukrainai yra labai svarbu nedelsti ir įgyvendinti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su ES nuostatas bei kitas būtinas reformas, o Lietuva gali pasiūlyti reikalingą ekspertinę pagalbą ekonomikos, teisėtvarkos, energetikos, transporto ir kitose srityse.
Anot D.Grybauskaitės, Ukrainai patiriant karinį puolimą, itin svarbus bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityse. Lietuva reabilitacijai priima sužeistus Ukrainos karius, teikia maisto, drabužių, medicinos pagalbą ir, pasak Prezidentūros pranešimo, yra pasirengusi artimiausiu metu ją padidinti.
Siekiant perduoti Lietuvos sukauptą modernios kariuomenės kūrimo patirtį, ketinama kviesti daugiau Ukrainos karių studijuoti Lietuvos karo akademijoje, rengti bendras pratybas ir baigti kurti trišalę Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos brigadą, nurodoma pranešime spaudai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
