Lietuvoje vaikų skurdo rodiklis išaugo aštuoniais punktais iki 31,1% 2012 metais, tai yra 32000 skurstančių vaikų daugiau nei 2008 metais, skelbiama dvyliktojo metinio tyrimo „Ekonominio nuosmukio vaikai: ekonominės krizės poveikis vaikų gyvenimo lygiui pasiturinčiose šalyse“ ataskaitoje. Lietuva užima 36 vietą iš 41 šalies (Europos Sąjungos ir EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) vaikų skurdo tyrimo suvestinėje.
Šiandien paskelbtoje „Innocenti Report Card 12“ suvestinėje ES ir EBPO surikiuotos 41 šalys pagal tai, ar vaikų skurdo lygis mažėjo ar kilo nuo 2008 metų. Taip pat apskaičiuotas santykis 15 – 24 metų amžiaus jaunimo, kurie nesimoko jokioje mokymo įstaigoje ir nedirba. Į ataskaitą taip pat įtraukti Gallup World Poll duomenys apie žmonių požiūrį į jų ekonominį statusą, viltis apie ateitį nuo to laiko, kai prasidėjo ekonominis nuosmukis.
Lietuva užima 25-ąją vietą iš 41 šalies pagal nedirbančius ir nesimokančius žmones (NEET). Jaunimo nedarbas išaugo 9% ir 2013 metais sudarė 21,9% 15 – 24 metų amžiaus nedirbančių, bet ieškančių darbo žmonių.
„Daug pasiturinčių šalių patyrė „didelį šuolį atgal“ kalbant apie namų ūkių pajamas, o poveikis vaikams turės ilgalaikių pasekmių jiems ir jų bendruomenėms“, - sakė Jeffrey O‘Malley, UNICEF Globalios politikos ir strategijos vadovas.
Išankstinio ekonominio skatinimo programos kai kuriose šalyse buvo efektyvios apsaugant vaikus, tačiau iki 2010 metų dauguma šalių stipriai „apkarpė“ biudžetus ir tai neigiamai paveikė vaikų padėtį, ypač Viduržemio jūros regione.
Tuo tarpu Lietuvoje sudaromos palankiausios perspektyvos vaikams mokytis ir augti (1 vieta tyrime) pagal vieną iš keturių rodiklių apie pačių šalies gyventojų vertintą gerbūvį. Tačiau kitas rodiklis rodo, kad gyventojams “nepakanka pinigų nusipirkti maisto”, tad Lietuva tėra 29-a šalių suvestinėje. Be to, nuo 2007 iki 2013 metų pablogėjo du rodikliai: nesaugumas dėl apsirūpinimo maistu ir pasitenkinimas gyvenimu.
„UNICEF tyrimas rodo, kad socialinės apsaugos politikų stiprumas buvo lemiamasis faktorius užkertant kelią skurdui. Visoms šalims yra reikalingi stiprūs socialinės apsaugos tinklai tam, kad būtų apsaugoti vaikai tiek blogais, tiek gerais laikais – turtingos šalys turėtų rodyti pavyzdį, aiškiai įsipareigojant panaikinti vaikų skurdą, kuriant politiką, kuri siektų kompensuoti ekonominį nuosmukį ir vaikų gerovę laikant prioritetu“, - sakė O‘Malley.
