• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniuje legalių imigrantų yra apie 12 tūkst., tačiau tai sudaro vos 2 proc. visų gyventojų. Anot specialistų, visuomenė kartais per jautriai reaguoja kalbėdama apie imigrantus, tačiau pripažįstama, kad su migracija kyla įvairių problemų, kurias tenka spręsti ir teismuose.

REKLAMA
REKLAMA

Vidinė migracija

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė pabrėžė, kad egzistuoja kelios migracijos priežastys. „Politinės, socialinės, edukologinės, šeimyninės. Yra daug priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia palikti gimtinę ir vykti į kitą šalį. Kartais tokio elgesio priežastimi tampa paprasčiausias noras išbandyti savo laimę“, - tikino M. A. Pavilionienė.

REKLAMA

Anot parlamentarės, migracijos procesai vyksta kiekvieno žmogaus viduje. „Migracija yra blaškymasis. Nesuvokimas, ko nori iš gyvenimo. Todėl pirmiausia migracija prasideda žmogaus galvoje, o tik vėliau virsta realiais darbais“, - filosofišką požiūrį dėstė M. A. Pavilionienė.

Per konferenciją kalbėjusi Seimo narė pridūrė, kad Lietuvoje gyvena asmenys iš pačių įvairiausių šalių: „Pirmiausia, Europos Sąjungos šalių gyventojai. Lietuvoje gyvena žmonės iš Izraelio, Pakistano, Gruzijos, Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių. Tiesa, neramina tai, kad 13 proc. užsieniečių Lietuvoje gyvena be pilietybės.“

REKLAMA
REKLAMA

Laikina stotelė

Tuo tarpu Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkė Irena Dvilaitienė papasakojo apie Vilniaus miestą ir migracijos keliamus iššūkius.

„Lietuva yra migracijos srautų iš Rytų kryžkelė. Tačiau Vilniuje užsieniečių skaičius nėra didelis. Jų iš viso yra 12 tūkst., o tai iš viso sudaro 2 proc. Būtent šis skaičius užsieniečių turi teisę gyventi Lietuvoje“, - pabrėžė I. Dvilaitienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot pareigūnės, didžiausia dalis užsieniečių atvyksta į Lietuvą dėl darbo ir verslo reikalų, šeimos sukūrimo bei noro studijuoti: „Pagal tautybę daugiausia yra baltarusių, rusų ir ukrainiečių. Taip Lietuvoje gyvena šiek tiek Gruzijos, Indijos, Pakistano, Turkijos ir kitų šalių piliečių.“

REKLAMA

I. Dvilaitienė įsitikinusi, kad Lietuva yra patrauklus kraštas užsieniečiams, nes turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje žmogus gali keliauti po Šengeno erdvę. Bet suteikta laisvė turi savų trūkumų, todėl užsienio šalių piliečiai pradeda piktnaudžiauti.

„Mėgsta užsieniečiai kurti fiktyvias santuokas. Galiu paminėti, kad praėjusiais metais buvo atkreiptas dėmesys į 32 fiktyvias santuokas. Todėl teko pasidarbuoti Lietuvos teismams, kurie panaikino visas per metus užfiksuotas nelegalias santuokas. Taip pat praėjusiais metais buvo panaikinti 47 laikini leidimai gyventi Lietuvoje“, - pasakojo I. Dvilaitienė.

REKLAMA

Juodasis sąrašas

Anot pareigūnų, leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimas yra itin bloga praktika. Trumpai tariant pažeidęs migracijos taisykles arba įvairius įstatymus užsienietis atsiduria juodame sąraše.

„Atsidūręs tokiame sąraše asmuo nebegali laisvai keliauti po Šengeno erdvę. Taikomos sankcijos priklauso nuo užsieniečio padaryto pažeidimo. Pasitaikė ir tokių atvejų, kad užsienio piliečiui buvo kurį laiką draudžiama grįžti į Lietuvą“, - pasakojo I. Dvilaitienė.

Savo ruožtu, Konsultavimo ir informavimo centro „PLIUS“ socialinė darbuotoja Ieva Mukauskaitė pasakojo, kad į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams daugiausia problemų kyla dėl kalbos barjero. „Kalba yra sunkus barjeras, kurį peržengia tik vienetai. Tačiau pramokę kalbos, imigrantai gali aktyviau dalyvauti darbo rinkoje. Bet darbdaviai nėra linkę priimti užsieniečių. Išskyrūs kalbančius rusų kalba. Dar viena problema su kuria teko susidurti, tai būsto nuoma. Lietuviai itin nenoriai nuomoja būstą užsieniečiams. Ypač jei jis būna kitos rasės“, - akcentus dėl migracijos problemų sudėliojo I. Mukauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų