Ekspertų grupėje dirbs ŽŪM, Aplinkos ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų atstovai.
Darbo grupės pirmininku paskirtas ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, kad suburti dviejų ministerijų ir kitų žinybų ekspertus nuspręsta vienai Aplinkos ministerijai nebepajėgiant spręsti šios problemos.
„Aplinkos ministerija turėjo preliminarų planą ir vykdo tam tikras priemones, tačiau susitinkant mums, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms, kalbant apie problemas ryškėja, kad sunkiai sekasi, kad gal nepakanka tempo“, - BNS sakė jis.
Anot jo, pirmasis darbo grupės posėdis vyks jau kitą savaitę.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas sakė, kad šiuo metu šalies savivaldybės yra inventorizavusios Sosnovskio barščių paplitimo plotus. Oficialiai identifikuota, jog šie kenkėjiški augalai yra paplitę apie 1070 ha plote, tačiau mokslininkai kalba apie dešimt kartų didesnį paplitimo mastą.
„Mes sudėliojome žemėlapyje tas augimvietes. Aišku, duomenys yra neišsamūs, mes į privačių asmenų duomenis žiūrėjome ribotai, daugiausia sudėjome savivaldybių atsiųstus duomenis. Bet jie skiriasi: Kauno savivaldybė atliko atskirą užsakomąjį darbą, tad Kauno buvusi apskritis išsiskiria, kad ten daugiausia barščių, bet reali situacija, tikriausia yra kita (...). Mokslininkai vertina, kad pas latvius yra apie 10 tūkst. hektarų paplitimas, tai ir pas mus tas plotas gali siekti apie 10 tūkst. hektarų“, - sakė jis.
Šiuo metu Aplinkos ministerijos iniciatyva kol kas parazitinis augalas išnaikintas tik 2,77 ha plote Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose Vilniuje, darbai kainavo 34,5 tūkst. eurų.
Ministerijos atstovo žodžiais, Akmenės, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Marijampolės, Pasvalio savivaldybės taip pat bandė pačios naikinti barščius. Tačiau to nedarant visuotinai, tiek privačioje, tiek valstybinėje žemėje, augalas po kelerių metų vėl paplinta - skaičiuojama, jog nedirbamoje žemėje per sezoną Sosnovskio barštis gali išplisti apie 10 metrų spinduliu.
„Palyginus nedidelėmis lėšomis savivaldybės atliko didelius darbus. Tačiau tai yra tas augalas, kur nepadarysi akcijos „Darom“, nes jo naikinimas priskiriamas prie darbų su pavojingomis cheminėmis medžiagomis: reikia ir kombinezono, ir akinių, nes augalas yra labai agresyvus, galima sugadinti regėjimą, gali atsirasti ilgai negyjantys nudegimai, paliekantys randus“, - pasakojo V.Graičiūnas.
Ministerija svarsto ir kitą galimą modelį: remti barščius naikinančius ūkininkus. Bet tuomet būtų sunku užtikrinti, kad gretimuose plotuose esančioje valstybinėje žemėje tai darytų ir savivaldybės.
„Taip, tai gal būtų netgi efektyvesnis modelis. Bet dažniausiai ta teritorija būna mišri - dalis yra valstybinėje, dalis - privačioje teritorijoje. Ir jei bent vienas to naikinimo nevykdo, jis vėl paplinta, darbas yra tuščias“, - sakė jis.
Anot jo, pavyzdžiui, Estija per metus Sosnovskio barčiui skiria apie 400-500 tūkst. eurų, tačiau net ir imantis intensyvių priemonių šio augalo ir čia nepavyksta visiškai išnaikinti.
Ministerijos pateiktais duomenimis, didžiausias inventorizuotas Sosnovskio barščių plotas yra Utenos (398 ha) ir Kauno (308 ha) apskrityse, mažiausiai jų aptikta Klaipėdos (8,66 ha) ir Telšių (12,19 ha).
Iki 2020-ųjų numatoma šią invazinę rūšį naikinti 15-oje Lietuvos regionų, tam kol kas planuojama naudoti tik ES paramą.
Latvijoje naikinti šiuos augalus ūkininkai įpareigojami įstatymu, jo nesilaikant, gresia 100-350 eurų dydžio baudos, pažeidimą nustačius pakartotinai, bauda fiziniam asmeniui gali siekti ir 700 eurų, juridiniam asmeniui - 2,9 tūkst. eurų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
