Tai numatyta finansų ministrės Gintarės Skaistės pirmadienį pasirašytame įsakyme dėl lėšų paskirstymo tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms.
Šis įsakymas patvirtintas praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai, gavusi Teisingumo ministerijos leidimą, Konstantinopolio stačiatikių bendruomenė įsiregistravo kaip Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje.
Suteikė galimybes gauti paramą
Valstybės pripažinimas po Rusijos invazijos į Ukrainą susikūrusiai naujai bažnytinei struktūrai ir suteikė galimybes gauti valstybės finansinę paramą.
„Konstantinopolio stačiatikių oficialus teisinis pripažinimas užtikrina finansavimą bendruomenės reikmėms, kaip ir kitoms Lietuvoje įsikūrusioms religinėms bendruomenėms“, – rašoma Finansų ministerijos BNS pateiktame komentare.
Išaugo stačiatikiams skirtos paramos dalis
Lėšos tradicinėms religinėms bendruomenės finansų ministro įsakymu skiriamos kiekvienų metų pradžioje. Šiemet joms paskirstyta tiek pat, kiek ir praėjusiais metais – beveik 1,69 mln. eurų.
Pernai, kai Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių arkivyskupija buvo vienintelė ortodoksų bažnyčia Lietuvoje, jai skirta 81,3 tūkst. eurų.
Kadangi skiriamas finansavimas religinėms bendruomenėms nesikeitė, stačiatikiams iš viso paskirta paramos dalis, lyginant su pernai, beveik dvigubai išaugo kitų bendruomenių sąskaita.
„Seimui priėmus 2024 metų biudžeto rodiklių įstatymą, asignavimai religinių organizacijų vadovybėms paskirstyti atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtą tikinčiųjų skaičių“, – teigiama Finansų ministerijos komentare.
Naujausio 2021 metais atlikto gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje yra apie 105 tūkst. stačiatikių.
Beveik 2,09 mln. tikinčiųjų turinčiai Romos katalikų bendruomenei, o konkrečiai Lietuvos vyskupų konferencijai skirta beveik 1,48 mln. eurų – mažiau nei pernai.
Kitoms bendruomenėms – sentikių, evangelikų liuteronų, graikų apeigų katalikų, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų – skirtos tokios pačios kaip pernai arba kiek mažesnės sumos.
Bendruomenę kūrė iš Maskvos patriarchato pašalinti kunigai
Konstantinopolio patriarchato bažnytinė struktūra Lietuvoje baigta kurti sausio pradžioje, kai į šalį atvyko egzarchato vadovas, kunigas iš Estijos Justinusas Kiviloo (Justinusas Kivilas).
Apie planus Lietuvoje atkurti Maskvai nepavaldų stačiatikių egzarchatą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, sugrąžinęs į kunigų luomą penkis buvusius Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigus.
Jie buvo pašalinti kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.
Konstantinopoliui pavaldžiam egzarchatui iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose Lietuvos miestuose.
Egzarchas J. Kiviloo sausio pradžioje BNS sakė, kad šiuo metu skirtingų konfesijų maldos namuose besiglaudžianti bendruomenė ilgainiui turės savo cerkvę, kurią tikisi pastatyti iš aukų.
Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.
Finansų ministerija BNS nurodė, kad religinėms bendruomenėms 2024 metais dar bus skiriama lėšų iš Paveldotvarkos programos. Per 2 mln. eurų planuojama skirti dviejose arkivyskupijose ir penkiose vyskupijose esančių bažnyčių tvarkybai, 500 tūkst. eurų – Lietuvos vienuolynų (katalikų) bažnyčių ir pastatų tvarkybai.
