Lietuva sieks, kad ES politinėmis priemonėmis reaguotų ne tik į brangstantį maistą ir naftą, bet ir bendrą kainų augimą energetikos sektoriuje.
Taip nusprendė trečiadienį Prezidentūroje susitikę šalies vadovas Valdas Adamkus, premjeras Gediminas Kirkilas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kurie aptarė ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančios Europos Vadovų tarybos (EVT) darbotvarkę ir Lietuvos interesus joje.
Po susitikimo P.Vaitiekūnas žurnalistams sakė, kad Lietuvos vadovai iš esmės pritaria EVT išvadų projektui, tačiau siūlo tam tikras pataisas.
„Dėl politikos priemonių atsižvelgiant į dideles maisto ir naftos kainas - iš esmės pritarėme išvadoms, tačiau esame suinteresuoti, kad būtų kalbama plačiau apie energetikos kainas, neapsiribojant tik maisto ir naftos kainomis“, - sakė UR ministras.
Jo teigimu, išvadų projekte iš esmės atspindimi Lietuvos interesai.
„Ypač svarbus pasiekimas, kad šių metų balandžio 8 dieną Briuselyje įvykę pirmi klausymai dėl totalitarinių režimų nusikaltimų ir bus atspindėtas išvadose poreikis tęsti šitą procesą ateityje. Antras svarbus interesas - dėl mūsų pasiūlymų kartu su lenkais ir švedais - dėl Europos kaimynystės politikos rytinės partnerystės stiprinimo“, - sakė P.Vaitiekūnas.
Viena iš pagrindinių Briuselyje vyksiančios EVT temų - Lisabonos sutarties likimas po to, kai airiai referendume pasisakė prieš ją.
„Dėl Lisabonos sutarties buvo aptarta Lietuvos pozicija, kuri, trumpai referuojant, susideda iš to, kad mes gerbiame Airijos referendumo rezultatus, bet reikia baigti ratifikavimo procesą ir baigę jį galėsime išnagrinėti, kaip geriausiai atsiliepti į Airijos gyventojų nuogastavimus“, - žurnalistams sakė P.Vaitiekūnas.
Airijos piliečiai praėjusią savaitę referendume nepritarė Lisabonos sutarties ratifikavimui.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėjo įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, jei ją būtų ratifikavusios visos ES narės. Lietuva Lisabonos sutartį ratifikavo šių metų gegužės 8 dieną.
ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai.
Naująja sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.
ES šalių lyderiai taip pat pritars Slovakijos stojimui į euro zoną nuo 2009 metų sausio 1 dienos, svarstys teisingumo ir vidaus reikalus bei socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius klausimus. Nemažas dėmesys bus skiriamas ir užsienio politikai - daugiausia Vakarų Balkanams ir Europos kaimynystės politikai.
