Ekspertai tikina, kad statistika nevienareikšmiška ir vertinti ją reikia taisyklingai. Esą skaičiai susideda ne iš mūsų gamintojų prekiaujamų vynų, o kitoms europinėms šalims eksportuojant vyną mūsų vežėjų vilkikais.
Užėjus kalbai apie vyną, veikiausiai kiekvienas pirmiausia pagalvoja apie didžiausias vyno gamintojas – Italiją, Prancūzija, Čilę. Ir kas gi galėtų pagalvoti, kad pernai metų statistikos duomenimis Lietuva yra didžiausia Europoje vyno eksportuotoja į Rusiją.
„World Integrated Trade Solution“ duomenimis. 2023 m. Lietuva vyno eksportu į Rusiją nurungė visą Europą ir išvežė vyno už 221 mln. amerikietiškų dolerių. Aplenkėm net vyno šalimi tituluojamą Italiją (171 mln. dolerių). Ir už kaimynus lenkus vyno išvežėm penkiskart daugiau.
Tačiau vyno tiek patys negaminame. Tad klausimas – iš kur tokie skaičiai?
Anot ekonomistų, Lietuvos eksporto skaičiai visada atrodo didesni nei kitų Europos šalių dėl šalies geografinės padėties.
„Esame arti Rusijos ir esame paskutinė muitinės stotelė prieš prekėms išvažiuojant į Rytus iš ES, ir iš dalies dėl mūsų didelio logistikos sektoriaus, kuris aptarnauja daug klientų Vakarų Europoje, vežioja daug prekių ir eksportas užsifiksuoja Lietuvos statistikoje“, – teigia „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Teisiškai vyno vežimas į Rusiją – legalus
Vynai iš Europos važiuoja tarp akcizinių sandėlių, taikant akcizo režimo atidėjimą. Jei planuojama jas išvežti į trečiąją šalį, turi būti pateikta eksporto muitinės deklaraciją.
Tai reiškia, kad vežėjai žino, jog vyną vežą į karą Ukrainoje įplieskusią Rusiją. Kur galiausiai, prekiaujant tuo vynu, iš akcizų Putino vadovaujama šalis surenka didžiulius pinigus, o iš biudžeto galiausiai yra remiama ir karo pramonė.
Nepaisant to, vežėjai vykdo užsienio šalių užsakymus, mat vynas iki 300 eurų už butelį nėra sankcionuota prekė. Tad teisiškai viskas legalu.
„Mes parduodam transporto paslaugą, bet ne reeksportą vyno. Gali būti, kad net ne lietuviai suveža, kitos šalys. Vežėjas atlieka tik transportavimo paslaugas nuo taško A į tašką B, bet jis nedalyvauja prekybiniuose mainuose“, – sako „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Tiek ekonomistai, tiek patys vežėjai sako, kad kartais prekės sustoja Lietuvoje, o pasiimti jas gali vežėjas iš kitos šalies. Tačiau duomenys nugula dokumentuose ir vėliau atsiduria statistikoje.
„Jos pirmiausia atvažiuoja į sandėlius, iškraunamos, užklijuojamos banderolės ir sekančiu reisu gali būti vežėjas iš trečios šalies, pavyzdžiui, iš Kazachstano. Jis užsikrauna ir išveža tą krovinį“, – pasakoja Z. Buivydas.
„Didžiąją dalimi tai yra pasekmė to, kad turime didžiulį transporto sektorių, kuris aptarnauja klientus Vakarų Europoje. Ir veža juos į Rusiją ar kitas NVS (Nepriklausomų valstybių sandrauga – aut. past.) šalis“, – sako V. Šimkus.
„Prekės gali būti eksportuojamos į kitas NVS šalis, kurios priklauso Muitų sąjungai, ir gali būti galutinis gavėjas Kazachstanas. Bet iš Kazachstano prekės paskui gali patekti į Rusiją“, – teigia muitinės departamento atstovas Irmantas Lideikis.
Palyginti praeitus ir užpraeitus metus, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų reeksportas į Rusiją ūgtelėjo 57 procentais, o lietuviškos kilmės gaminių eksportas nukrito du kartus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
