Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, sergamumas gripu kyla, bet tai šiam laikui yra visiškai normalu.
„Didžiausi rodikliai, stebint daugiametę dinamiką, yra registruojami būtent sausio–vasario mėnesiais. Tad tikrai nenuostabu, kad būtent šiuo metu registruojame sergamumo gripu pakilimą. Žiūrint į bendrą situaciją, sergamumą kvėpavimo takų infekcijomis, padėtis yra įprasta, lyginant su praeitais sezonais. Tik šiuo metu reikėtų daugiau dėmesio skirti prevencijai“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Nors sergamumas, lyginant su praeitais sezonais, neatrodo išskirtinis, jis dar tik auga ir pikas neužfiksuotas. Pasak specialistės, kada bus pasiekti didžiausi rodikliai, sunku pasakyti.
„Žiūrint į ankstesnių sezonų patirtį, sergamumo kreivė tikrai dar turėtų kilti aukštyn. Kiek aukštai, pasakyti sunku. Turbūt faktą matysime pirmadienį ir vėlesnėmis savaitėmis. Kol kas sergamumas kyla ir į tai reikėtų atkreipti dėmesį“, – komentavo G. Gargasienė.
Pernai gi sergamumo gripu pikas buvo pasiektas apie vasario vidurį, dabar jis dar nėra pasiektas.
Epideminis sergamumas – 19-oje savivaldybių
Epideminis sergamumo gripu lygis šiuo metu užfiksuotas 19 Lietuvos savivaldybių. „Aktualiausi ši situacija yra didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tai nėra nuostabu, nes čia gyvena daugiausiai gyventojų“, – komentavo ji.
Paklausta, kiek realu, kad Lietuvoje bus paskelbta gripo epidemija, pašnekovė priminė, kad šitai priklauso nuo daugelio aplinkybių.
„Epidemija gali būti skelbiama tiek savivaldybės, tiek šalies mastu. Kaip minėta, dalyje savivaldybių jau viršytas epideminis sergamumo lygis, taip pat yra viršytas ir šalies epideminis rodiklis. Tačiau ne vien tai apsprendžia epidemijos įvedimą.
Atsižvelgiant į visa tai, kol kas nei šalies, nei savivaldybių mastu dar nėra priimti sprendimai ir kol kas nesvarstoma skelbti epidemiją.
Atsižvelgiama į daugelį kitų kriterijų: į ligonines papuolusių, intensyviosios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičių, situaciją ugdymo įstaigose. Atsižvelgiant į visa tai, kol kas nei šalies, nei savivaldybių mastu dar nėra priimti sprendimai ir kol kas nesvarstoma skelbti epidemiją“, – teigė G. Gargasienė.
Be kita ko, gydytojai pastebi, kad šiemet padaugėjo ir susirgimų plaučių uždegimu. Vis tik NVSC specialistė nurodė, kad ši būklė daugiau fiksuojama kaip komplikacija, taigi tokie duomenys nerenkami ir tikslios statistikos apie tai nėra.
Pasiskiepyti – dar nevėlu
Nors šaltasis sezonas jau įsibėgėjo, G. Gargasienė teigė, kad pasiskiepyti nuo gripo dar nėra vėlu. Ypač tą turėtų padaryti rizikos grupėms priklausantys asmenys. „Nevėlu pasiskiepyti, kadangi sergamumas dar tik kyla“, – ragino ji.
Šį sezoną nuo gripo pasiskiepijo daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos gyventojų, nuo COVID-19 ligos – per 20 tūkst. Aktyviausiai skiepijasi vyresni nei 65 metų žmonės, tačiau ne visi.
„Kalbant apie gripo skiepus, pasitikėjimas šia vakcina yra pakankamai didelis, tačiau dažnai gyventojai, ypač rizikos grupių asmenys, numoja ranka ir nesiskiepija, todėl ir matome išaugusį sergamumo ir komplikacijų skaičių“, – pastebėjo NVSC specialistė.
Kaip anksčiau yra pasakusi ji, skiepijimasis nuo COVID-19 yra ženkliai mažesnis – tą padarė tik kelios dešimtys tūkstančių žmonių.
Svarbiausia pajutus simptomus nebūti didvyriais – neiti į darbą, nevesti vaikų į ugdymo įstaigą, o būti namie, kreiptis į šeimos gydytoją, į kolektyvus grįžti tik pasveikus.
Ji priminė, kad riziką susirgti gripu ir kitomis ūminėmis kvėpavimo takų ligomis taip pat galima sumažinti gerai žinomomis nespecifinėmis apsaugos priemonėmis: plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, atstumo, dėvėti kaukes viešose didelio susibūrimo vietose, viešajame transporte. Ypač tai svarbu susirgus, jei neišvengiamai turimas kontaktas su kitais žmonėmis.
„Svarbiausia pajutus simptomus nebūti didvyriais – neiti į darbą, nevesti vaikų į ugdymo įstaigą, o būti namie, kreiptis į šeimos gydytoją, į kolektyvus grįžti tik pasveikus.
Šios ligos plinta oro lašeliniu būdu, o aplink mus yra tikrai nemažai rizikos grupei priklausančių žmonių, kuriems komplikacijos yra daug sudėtingesnės“, – pabrėžė G. Gargasienė.
Karščiavimas (nuotr. Shutterstock.com) Šį sezoną gripas nusinešė jau 18 gyvybių
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje sausio 13–19 d. (3-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2-ąją savaitę buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 3-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1310,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumas registruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 195 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 42 asmenys. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 14 asmenų.
Registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai (iš viso 18). Vienas asmuo priklausė 70–79 m. amžiaus grupei, keturi – 80–89 m. Visi turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 3 mirties atvejai (iš viso 50). Asmenys priklausė 60–69 m., 80–89 m. ir vyresnių nei 90 amžiaus grupėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
