Tai premjeras Saulius Skvernelis paskelbė penktadienį per interviu BNS. Jis sakė šį klausimą aptaręs su Lietuvoje viešinčiu Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu.
S. Skvernelio teigimu, Lietuva sieks, kad ES geriau suprastų Izraelio požiūrį, o tai padėtų siekti kompromiso sudėtingais Artimųjų rytų klausimais.
– Ar Lietuva turi būti Izraelio advokate ES viduje?
– Neturėtume būti tiesmukiškai advokatu, bet po vakar susitikimų, manau, kad Lietuva tikrai geriau supranta Izraelį, ir tas supratimas galėtų būti paskleistas ir kitoms ES valstybėms. Reikia geriau girdėti, įsiklausyti, suprasti jų pozicijas. Betarpiško dialogo tikrai trūksta.
Vertiname užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pastangas, kai į ES Tarybą buvo pakviestas Izraelio premjeras, kur galėjo išsakyti savo poziciją. Manau, kad toks formatas turėtų būti tęsiamas. Yra Lietuvos parodyta iniciatyva vidaus reikalų ministrų taryboje inicijuoti diskusiją su Izraelio viešojo saugumo ministru apie terorizmo grėsmes, prevenciją, saugumo klausimus.
– Lietuva kvies Izraelio ministrą į ES ministrų susitikimą?
– Taip, norime, kad diskusija galėtų vykti. Supratimo, skirtingų argumentų išsakymas padeda ieškoti kompromiso sudėtingais tarptautinės politikos klausimais.
– Kritikai sakytų, kad tokios iniciatyvos, nukrypstant nuo bendros ES pozicijos Izraelio klausimu gali atimti argumentus vėliau Lietuvai reikalauti bendros ir vieningos ES pozicijos dėl Rusijos.
– Nemanau. Mes vakar su Izraelio premjero delegacija kalbėjome, kad suprantame ir girdime nuogąstavimus dėl situacijos Vidurio Rytuose dėl santykių su Iranu, padėties Sirijoje. Kartu išsakėme savo poziciją ir argumentus dėl situacijos mūsų regione, dėl grėsmės, kurią jaučiame iš Rusijos, ir norime to pačio supratimo, solidarumo ir mūsų argumento girdėjimo. Taip pat ir Europos Sąjungoje turime kalbėtis ir girdėti vienas kito argumentus, o ne vadovautis tam tikrais stereotipais ar iš anksto susidaryta nuomone.
– B. Netanyahu prie Vyriausybės rūmų Vilniuje pasitikę protestuotojai sako, kad Lietuva, pati turinti okupacijos patirtį, elgiasi nesąžiningai, užmerkdama akis į Izraelio okupaciją ir nusikaltimus Palestinoje. Ką jiems atsakytumėte?
– Tai paviršutiniškas požiūris. Procesai yra gerokai gilesni ir pasekmės gerokai platesnės nei Izraelio ir Palestinos santykiai. Lietuva pasisako ir remia, kad klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal Jungtinių Tautų rezoliucijas ir tik per taikos derybas sutarus galima pasiekti galutinius sprendimus.
Tačiau pripažinkime, kad šiandien Izraelis kariauja ir gina ne tik savo nepriklausomybę, savo žmonių gyvybes, bet ir gerokai plačiau, kalbant apie terorizmą, „Islamo valstybės“ kovotojų galimą ekspansiją į Europą.
Smurtas vyksta iš abiejų pusių. Kartais gal kai kam ima atrodyti įprasta, kad į Izraelį per sieną per kelias dienas paleidžiama pusantro šimto, du šimtai raketų. Bet kokiu atveju smurtas gimdo smurtą ir geriausia išeitis yra dialogas ir derybos.
– Vos B. Netanyahu nusileidus Vilniuje, ES pareigūnai Briuselyje paskelbė pareiškimą, smerkiantį žydų gyvenviečių plėtrą Vakarų krante. Ar apie tai kalbėjotės?
– Ne, kol kas nekalbėjome. Galimybė bus pakalbėti, matyt, bus šiandien. Tas pranešimas mane pasiekė pakankamai vėlai vakare.
– B. Netanyahu per spaudos konferenciją pakvietė jus į Jeruzalę, vadindamas ją amžinąja Izraelio sostine. Ar Lietuva pripažins Jeruzalę Izraelio sostine?
– Turime apie tai kalbėti platesniame kontekste. Svarbu tarptautinė teisė, tarptautinės JT rezoliucijos. Kol nėra galutinio derybinio sprendimo, Lietuva laikosi bendros ES pozicijos
– ES skelbia ir toliau remsianti susitarimą su Iranu, JAV ir Izraelis ragina įvesti sankcijas, didinti spaudimą Iranui. Kokią poziciją užima Lietuva?
– Vakar buvo išsakyti svarūs argumentai su konkrečiais pavyzdžiais, skaičiais, kai kas nėra viešai prieinama.
Bet kol kas turime laikytis ir laikomės bendros pozicijos. Tie susitarimai, kurie buvo, bent jau leido tikėtis ir užtikrinti tam tikrą stabilumą. Yra rizikos, kad sankcijos, kurios dabar įvedamos, gali išprovokuoti Iraną toliau vykdyti arba atnaujinti savo branduolines ambicijas. Natūralu, kad Izraelis mato daugiau negu mes ir turi labai griežtą poziciją. Tačiau bet kokie susitarimai ir kompromiso paieškos yra svarbiau negu bekompromisinės griežtos pozicijos.
Kita vertus, mūsų regione taip pat turime valstybes, kurioms taikomos griežtos sankcijos, ir savo poziciją labai griežtai giname, todėl puikiai suprantu Izraelio argumentus, nes jie pagrįsti konkrečiais faktais ir konkrečia informacija.
– Palestina ir Iranas sako, kad svarstytų atidaryti ambasadas Vilniuje. Ar sutiktumėte?
– Apie Iraną kol kas nekalbama. Dėl palestiniečių atstovybės – intencijos yra dar nuo 2013 metų, bet realaus postūmio nėra ir turbūt kol kas tokią situaciją ir turėsime.
– Izraelis yra vienas iš lyderių inovacijų, aukštųjų technologijų srityje. Kaip konkrečiai Izraelis gali padėti Lietuvai vystyti inovacijas?
– Mes galime pasinaudoti Izraelio sukauptu potencialu aukštųjų technologijų srityje. Geriausiai, kai yra mokslininkų, tyrėjų, aukštųjų technologijų įmonių bendradarbiavimas. Mes taip pat turime labai daug ką pasiūlyti nuo aukštųjų informacinių technologijų iki gyvybės mokslų. Mūsų verslo delegacija buvo pakviesta į Izraelį.
Vakar taip pat kalbėjome apie gynybos pramonę, kad tie pinigai, kuriuos skiriame gynybai, kad jų liktų kuo daugiau Lietuvoje.
– Kalbėdami apie inovacijų kultūrą, izraeliečiai greta švietimo, finansinės sistemos visada pabrėžia kariuomenės reikšmę – kad ji ugdo lyderystės įgūdžius, sukuria svarbų pažinčių tinklą. Ar neskatina šie argumentai Lietuvai pasekti Izraelio pavyzdžiu ir pereiti prie visuotinio šaukimo?
– Mes neatsisakome šios idėjos. Buvo atlikti skaičiavimai, kiek Lietuvai tai kainuotų. Kitą savaitę diskutuosime su partijų lyderiais. Bet skirtingai nuo Izraelio mūsų krašto apsaugos sistema ilgą laiką buvo nevystoma ir nustekenta, todėl dabar turime prioritetą stiprinti krašto apsaugos sistemą per aprūpinimą, per ginkluotę, naujas gynybos technologijas, aišku, lygiagrečiai apsirūpinant žmogiškaisiais ištekliais. Kol kas dabar taikomas modelis yra efektyvus ir optimalus.
Bet taip pat vakar kalbėjome apie patriotizmą. Izraelyje net ir žmonės su negalia veržiasi tarnauti ir jiems gynybos sistemoje atrandamos pozicijos prisidėti prie savo šalies gynybinių galių stiprinimo. Tai tikrai pavyzdys. Nors dabar ir Lietuvos visuomenės nusiteikimas yra puikus.
– Ar kalbėjote apie bendradarbiavimą įamžinti žydų paveldą Lietuvoje?
– Tie klausimai darbotvarkėje yra. Lietuva labai daug pati daro, bet galėtume turėti bendrą projektą dėl Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaveldinimo. Izraelio premjeras mato mūsų pastangas, jis padėkojo už istorijos puoselėjimą, atvirą požiūrį į Holokaustą ir bekompromisį nusistatymą antisemitizmo klausimais.
