RSF pabrėžia, kad nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių iššūkių bei įtampų su Vyriausybe, „žurnalistai dirba sąlyginai palankioje aplinkoje“. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į visus nustebinusius „aršius žodinius išpuolius“ prieš žiniasklaidą COVID-19 pandemijos kontekste.
„Žodinės atakos prieš žurnalistus vykstant protestams, susijusiems su kova prieš ribojimus dėl koronaviruso, šokiravo šalį, kurioje žurnalistai įprastai nesusiduria su pavojais jų fiziniam saugumui“, – teigiama RSF ataskaitoje.
Vertinant žiniasklaidos santykį su Vyriausybe ir kita valdžia, atkreipiamas dėmesys, kad politinės atakos prieš žurnalistus buvo itin retos, tačiau žiniasklaida vis dar „ganėtinai dažnai“ susiduria su atsisakymu teikti informaciją be paaiškinimų.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žiniasklaidos priežiūros institucijos yra „gana laisvos“, išskyrus LRT tarybą, kurios narius deleguoja politikai.
Priekaištai dėl asmens duomenų saugojimo
RSF pažymi, kad teisinė bazė stokoja aiškumo ir ne visuomet yra žiniasklaidos teisių gynimo pusėje. Pavyzdžiui, teigiama, jog dalis žiniasklaidos atstovų kvestionuoja savireguliacijos struktūrų, sprendžiančių žiniasklaidos etikos klausimus, išskirtinį vaidmenį, o teismai „kartais mieliau renkasi ginti asmens duomenis nei žiniasklaidos laisvę“.
Vis dėlto, pažymima, kad Seimas rengia teisės aktus, kurie padėtų apginti žurnalistus nuo vadinamųjų strateginių ieškinių teismuose siekiant cenzūruoti ar nutildyti žiniasklaidą.
Ataskaitoje taip pat įvertinta, jog žiniasklaidos verslui sunkiai atsigaunant po COVID-19 pandemijos, vietos žurnalistika „buvo suluošinta sistemiškai mažo finansavimo“, o ateiti naujiems dalyviams, anot RFF, yra sudėtinga dėl intensyvios konkurencijos ir mažos rinkos.
Kaip teigiama ataskaitoje, išskyrus tam tikras „konspiracines grupes“, visuomenė demonstruoja pagarbą žiniasklaidai, o sisteminių cenzūros atvejų Lietuvoje nepastebima. Tačiau atkreipiamas dėmesys į pačios žiniasklaidos „savicenzūrą nušviečiant tam tikras istorines ar lyčių temas“.
Pažymima, kad žiniasklaidoje ir toliau dominuojant Nacionaliniam transliuotojui LRT bei pagrindinėms komercinės žiniasklaidos grupėms TV3 bei LNK, jaunesnes auditorijas vis labiau pritraukia internetinė žiniasklaida, o dalis jos koncentruojasi į tiriamąją žurnalistiką.
Be kita ko, pastebima, kad korupcija žiniasklaidoje mažėja.
Estija – geriausiųjų penketuke
Kaip ir ankstesniais metais, reitingo viršūnėje – Skandinavijos valstybės: Norvegija, Danija ir Švedija, o į ketvirtąją vietą iš pernai buvusios penkioliktosios šoktelėjo Estija.
Šiemet 28-iose pasaulio valstybėse situacija apibūdinama kaip „labai bloga“, tai – rekordinis skaičius. Tuo metu dar 12 valstybių vertinant žiniasklaidos laisvę atsidūrė vadinamajame „raudonajame sąraše“, tarp jų – cenzūros gniaužtus per karinę invaziją į Ukrainą suveržusios Rusija (155 vieta) ir Baltarusija (153).
Vis dėlto pati prasčiausia situacija, kaip teigia RFS, išlieka Šiaurės Korėjoje, užimančioje paskutiniąją vietą indekse, taip pat – Mianmare (176 vieta), kur pernai vasarį vykęs perversmas nubloškė žiniasklaidos laisves dešimtmečiu atgal. Blogiausiųjų penketuke rikiuojasi ir Eritrėja (179), Iranas (178), Kinija ir Turkmėnija (177 vieta).
Paryžiuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija kaip ir kasmet tyrime iš viso įvertino 180 šalių.
