„Byla Konstituciniame Teisme (KT) tikrai būtų buvusi įdomi“, – pripažįsta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius kalbėdamas apie liūdnai pagarsėjusį referendumą.
Kreipimasis į KT dėl nepatinkančių rinkimų rezultatų ar bet kurio kito reikalo savaime nereiškia krizės, o nesikreipimas ir švilpavimas pavėjui nebūtinai reiškia, kad demokratinės procedūros nepažeistos. Teisininkai džiaugiasi, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė naudoja konstitucinius įgaliojimus ir užduoda klausimų asmenims su mantijomis bei amuletais. Kvailiausiai jaučiasi paprasti rinkėjai, kuriuos aukščiausia šalies valdžia apibūdino kaip parsidavėlius ir kvailius.
Geriau negu ginklai
Teisininkai patenkinti, kad rinkimų ginčus nutarta spręsti kreipiantis į jų bendruomenę, o ne ginklais miškuose ar Molotovo kokteiliais aikštėse.
Apie jokią krizę kol kas kalbėti negalima, nes prezidentė tiesiog pasinaudojo Konstitucijoje numatytais teisiniais instrumentais. Galbūt kiek neįprasta atrodo pati situacija, nors ne vieną kartą tokiais paklausimais jau naudojosi ir kiti prezidentai. Net jei KT konstatuotų, kad rinkimai daugiamandatėje apygardoje vyko nesąžiningai, ir pasakytų, kad jie buvo neteisėti – jis tikrai sudėliotų visus taškus ir pasakytų, kaip valstybė turėtų gyventi toliau.
Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus V. Nekrošiaus, iš tiesų tai reikštų, kad KT turėtų įsikišti į politinį procesą. „KT tektų paaiškinti Konstituciją, kuri šioje vietoje nėra aiški. Ji neduoda atsakymo, kaip elgtis toliau. Todėl KT, kaip vienintelis subjektas, oficialiai įgaliotas aiškinti Konstituciją, ir turėjo išaiškinti, kaip bus – ar rinkimai turėtų vykti po trijų mėnesių, po pusės metų, ar pratęsti senojo Seimo įgaliojimus ir t. t. Be abejo, KT čia atlieka tam tikro kūrėjo vaidmenį aiškindamas neaiškias Konstitucijos nuostatas“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
Neilgą demokratijos amžių gyvenanti Lietuva, nutarusi atšaukti Seimo rinkimų rezultatus, Europos Sąjungoje būtų pionierė. Panašiai buvo, kai vyko prezidento Rolando Pakso apkalta. Kitiems vėl tektų stebėti ir konspektuoti, kaip ir ką daryti.
Pasak V. Nekrošiaus, savaime tai nėra nei gėrybė, nei blogybė. „Ko gero, būtume pirmi. Būti pirmiems ne visada gerai ir ne visada blogai. Šis KT verdiktas bus svarbus, nes suformuluos atsakymus ateičiai – kada rinkimai laikytini teisėtais, kada jau ne, ką daryti ir pan. Visko per tuos rinkimus yra buvę. Toks kreipimasis, kai klausiama dėl visos daugiamandatės apygardos, yra pirmas. Prezidentė pasinaudojo konstitucine teise ir greitai gavo atsakymą. Tai tikrai geriau nei eiti į miškus su ginklais“, – pabrėžė V. Nekrošius.
Kas ką laimėtų?
Lietuvos tautininkams, kurie kartu su prezidente D. Grybauskaite apeliuoja į Konstituciją, atstovaujantis žinomas istorikas Tomas Branauskas teigia, kad nėra aišku, kas laimėtų iš naujo surengtus rinkimus, jei būtų anuliuoti jau turimi rezultatai.
„Prognozuoti ateitį – bjaurus užsiėmimas. Rezultatai kuo nors neišvengiamai skirsis. Ar skirtumas būtų esminis, parodytų tik patys rinkimai. Gerokai turėtų skirtis procesas: biudžetinės partijos jau išleido iš biudžeto pasiskirtus ir iš verslo susirinktus (kai tai dar buvo galima) milijonus, todėl nė viena biudžetinė partija nerodė entuziazmo kartoti rinkimus. Į juos tektų eiti apytuštėmis kišenėmis. Suprantama, rezultatų anuliavimas turėtų atgrasyti ir nuo masinio balsų pirkimo“, – svarstė jis.
Pagrindinis deklaruotas tikslas, kaip ministras pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Andrius Kubilius išsidavė, kai prezidentės kreipėsi į KT, – eliminuoti per daug, jo nuomone, laimėjusią Darbo partiją (DP). Tiesa, ne visai aišku, ar tai pavyktų, nes tauta kažkodėl nėra linkusi masiškai protestuoti dėl rinkimų rezultatų, kurie atitinka apklausas, ir neaišku, kaip būtų reaguojama į siūlymą balsuoti iš naujo.
Minusų daugiau
Politikos apžvalgininkas Linas Poška teigia, kad kalbėdamas apie siūlymą rinkti Seimą iš naujo gali išskirti vien minusus. „Naujuose rinkimuose DP gali laimėti dar daugiau nei turėjo. Yra vienas įdomus aspektas – DP politikai atstovauja jaunajai kartai, subrendusiai per Nepriklausomybę. Tai Vytautas Gapšys, Viktoras Fiodorovas ir t. t. Jiems oponuoja senieji sovietiniai politikai – Andrius Kubilius ir kiti. Taigi jei DP gaus mažiau, kairės koalicijoje daugiau susišluos socialdemokratai. Žvelgiant į vardinį socialdemokratų sąrašą nėra akivaizdu, kad jis kuo nors geresnis už „darbiečių“. Bus dar blogiau. Tad A. Kubiliaus pasisakymai, kad jų koalicija su sosdemais, bet be „darbiečių“ būtų geresnė, – įdomūs“, – teigė L. Poška.
Pasak apžvalgininko, mėginimai teisinėmis priemonėmis „pataisyti“ socialinę tikrovę atspindi tik visuomenės, kurioje mėgina veikti tam tikri politikai, niekinimą. „Teise sprendžiant politinius klausimus turi būti pasitikima tada, kai ji kyla iš susiklosčiusios praktikos. O kai teisininkai užsiima socialine inžinerija, retai kas nors gera išeina. Tai sakau nepaisydamas savo pasibjaurėjimo balsų pirkimu ar pardavimu“, – „Balsas.lt savaitei“ teigė L. Poška.
Tiesa, neretai aiškinama, kad papirkinėjimo mastas šiuose rinkimuose esą buvo neregėtas, jis vyko sistemingai ir dėl to „griūva dangus“.
Neregėtas papirkinėjimas?
Kalbant konkrečiai apie rinkėjų papirkinėjimą, niekaip neišeitų pamiršti 2003 metų referendumo dėl stojimo į Europos Sąjungą. Tada prekybos tinklas „Maxima“ nebūdingai ištęsto ir dvi dienas vykusio balsavimo metu balsuotojams viešai siūlė alaus ir skalbimo miltelių po 1 centą. Valdiškais pinigais agituojant „už“ net nebuvo atidaryta jokia speciali sąskaita, kaip to reikalauja Referendumo įstatymas. Nė vienos iš dabar dėl demokratijos raudančių personų ana situacija nešokiravo.
Pasak V. Nekrošiaus, būtų buvę įdomu, jei kas nors būtų paklausęs, ką apie tai byloja Konstitucijos raidė ir dvasia. „Nežinau, kuo viskas būtų baigęsi, bet faktas, kad būtų buvę labai įdomu, kai rinkimų dieną prekybos centras savo iniciatyva sugalvoja tokią akciją... Byla būtų buvusi netgi labai įdomi“, – įsitikinęs V. Nekrošius.
Kol kas akivaizdu tik tai, kad šalies teisėsaugos institucijos visuomenėje nėra daug populiaresnės už tą pačią Darbo partiją, apie kurios teisines problemas informacija visuomenei buvo ne tik prieinama, bet ir brukama. Prezidentė D. Grybauskaitė, remiantis itin ribojama informacija (šalies vadovės darbotvarkė iš esmės įslaptinta), pirmiausiai potencialiam premjerui Algirdui Butkevičiui kelia ne programinius, o personalinius klausimus.
TIK FAKTAI:
Lapkričio 6-ąją Seimo Konstitucijos salėje pasirašytas trijų Seimo rinkimus laimėjusių politinių partijų – Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos bei partijos Tvarka ir teisingumas – Bendro darbo Lietuvai koalicijos susitarimas. Koalicinę sutartį dėl tolesnio bendradarbiavimo savo parašais patvirtino partijų lyderiai: LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius, DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas bei TT pirmininkas Rolandas Paksas.
Dokumente teigiama, kad gerbdamos rinkėjų valią, siekdamos užtikrinti ekonominį ir socialinį stabilumą šalyje, pasisakydamos už socialiai orientuotą valdžios politiką ir žmonių gerovės augimą partijos susitaria veikti bendram Lietuvos žmonių labui.
Prezidentė D. Grybauskaitė atidėjo koalicijos reikalų svarstymą iki verdiktą dėl rinkimų teisėtumo pateiks KT. Premjeras A. Kubilius siūlo DP pabūti opozicijoje, kol baigsis juodosios buhalterijos byla.
Visi koalicijos dalyviai pareiškė, kad prezidentės noras atsiklausti KT dėl rinkimų teisėtumo – teisingas žingsnis.
