„Planuojame startuoti ir (su parama – ELTA) gyventojams su kaupikliais. Tikimės, kad tos audros bus nebaisios. Tik šiuo metu derinamos dar sąlygos, norime atsižvelgti į rinką, kuo palankesnes sąlygas (pasiūlyti – ELTA), kuo didesnę sumą finansavimui gauti, kad kuo daugiau žmonių pasiektų ši priemonė“, – LRT radijui trečiadienį sakė A. Markauskienė.
„Šiuo metu atliekamas fiksuoto įkainio tyrimas, kad galima būtų nustatyti tą fiksuotą įkainį, kurį galima būtų mokėti gyventojams. Ieškoma kuo daugiau platesniam ratui pritaikomų sąlygų. (...) Labai tikimės, kad rugsėjo-spalio mėnesį galėsime skelbti ir kvietimą“, – akcentavo APVA žaliosios transformacijos departamento vadovė.
Kalbėdama apie galimą paramos dydį, agentūros atstovė patikino, kad fiksuotas įkainis nebūtinai reikš daugiau kvietimui skiriamų lėšų – anot jos, finansavimas gali siekti apie 30–40 proc. kaupiklio kainos.
„Nuo fiksuoto įkainio procentas gali būti tikrai didesnis, tik tas fiksuotas įkainis (nebūtinai bus didelis – ELTA). (...) Bet dėliojame, žiūrime, girdime gyventojus, žinome situaciją, kad parama tikrai reikalinga“, – sakė A. Markauskienė.
Kaip nurodė Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas, šeimai per parą reikalingos 5–8 kwh (kilovatvalandžių) galios kaupiklių sistemos kaina šiuo metu siekia nuo 2,5 iki 3,5 tūkst. eurų.
„Todėl tos paramos reikia, kad žmones paskatintų juos įsirengti“, – pridūrė jis.
Anot A. Markauskienės, liepos pradžioje taip pat paskelbtas kvietimas verslui, norinčiam įsirengti elektros kaupiklius. Šiuo metu sulaukta 6 paraiškų už daugiau nei 1 mln. eurų, o prašymų APVA lauks iki rugsėjo pabaigos. Finansavimo vertė siekia 48 mln. eurų, ji padengiama iš Modernizavimo fondo lėšų.
Visgi, kaip pabrėžė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas, nors tiek verslui, tiek gyventojams kaupiklių įrengimas kol kas yra per brangus, ateityje galima tikėtis šios technologijos plėtros pasaulinėje rinkoje. Jo vertinimu, tai mažintų kaupiklių kainas ir Lietuvoje.
„Nemanau, kad čia bus žaidimą keičiantis faktorius čia ir dabar, bet tai yra tarsi toks pirmasis įžiebimas, kuris skatins tolimesnius procesus – lygiai taip pat kaip buvo su atsinaujinančiais šaltiniais. (...) Manau, kad tai yra Vyriausybės ir valstybės interesas įžiebti tą kibirkštį. Pradėti procesą, kad mes būtume saugesni (turėdami – ELTA) tuos kaupiklius – ne tik verslas, bet ir namuose“, – akcentavo LVK viceprezidentas.
Visgi, anot verslo atstovo, šiuo metu naudingiausia alternatyva tiek įmonėms, tiek gyventojams yra atsarginės galios generatoriai.
„Šita audra daug ką atskleidė – pirmiausia, kiek mes esame nepasirengę panašioms situacijoms, kurios, beje, yra linkusios kartotis. Esama žalioji energetikos sistema yra priklausoma nuo tinklo, jeigu nėra tinklo, didžioji jos dalis išsijungia. (...) Kaupikliai galėtų būti alternatyva – kaip ir minėta, jie yra labai brangūs šiuo metu, bet situacija keičiasi“, – teigė M. Dubnikovas.
Kaip pridūrė A. Karazinas, gyventojus įsirengti kaupiklius paskatintų finansinės priemonės – perėjimas iš elektros apskaitos kilovatvalandėmis (angl. net-metering) į grynąjį atsiskaitymą (angl. net-billing).
„Be abejo, turbūt pagrindinis (faktorius – ELTA) būtų saugumas, saugumas nutikus tokiam reiškiniui“, – sakė jis.
ELTA primena, kad po praėjusį sekmadienį praūžusios audros užtrukus elektros energijos tiekimo atstatymui ir daliai vartotojų dėl to patyrus nuostolių ESO priėmė sprendimą kai kuriems gyventojams sumokėti kompensaciją. Ji bus suteikta daugiau nei 72 val. elektros energijos neturėjusiems asmenims.
