Dėl gamtos stichijos Japonijoje kilus branduolinei katastrofai paaiškėjo, kad naują atominę jėgainę ketinanti statyti Lietuvos valdžia atsidūrė kryžkelėje.
Premjerui kaina nerūpi
Vakar prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška pareiškė, kad dėl tragedijos Japonijoje pasaulis imsis papildomų atominių reaktorių saugumo priemonių, o tai pabrangins branduolinius projektus.
„Psichologinis poveikis, kurį mes patiriame gaudami žinias ir matydami vaizdus iš Japonijos, gali turėti ir politinių pasekmių", – teigė D.Semaška ir leido suprasti, kad Visagino atominės elektrinės statybos dar labiau užsitęs.
Patarėjo nuomone, dabar teks laukti tarptautinių atominės saugos ekspertų išvadų bei rekomendacijų, o jos gali rimtai pakoreguoti Lietuvos planus vėl sugrįžti prie branduolinės energetikos. D.Semaška neabejoja, kad papildomi saugumo reikalavimai naujo Visagino reaktoriaus statybą dar labiau pabrangins.
Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius tebėra įsitikinęs, kad Lietuva gali sau leisti naują atominį reaktorių pastatyti už bet kokius pinigus. Vyriausybės vadovo teigimu, „dėl gamtinių sąlygų Lietuvos regione, priešingai nei kituose, labiau verta statyti atomines elektrines".
Kriterijus – ryžtas
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas apskritai neturi jokių argumentų, kodėl Lietuva privalo statyti naują atominį reaktorių.
„Visa širdimi esu su Japonijos žmonėmis, patyrusiais milžinišką tragediją, ir su dideliu nerimu stebiu tolesnę įvykių raidą, tačiau noriu pabrėžti, kad šie įvykiai nesumenkins Lietuvos ryžto pasistatyti naują atominę elektrinę", – neaiškiai kalbėjo R.Žilinskas.
Net ir žinodamas apie Japonijos tragediją, R.Žilinskas vakar aiškino, kad „šiuolaikiniai reaktoriai projektuojami ir statomi turint galvoje net mažiausiai tikėtinos avarijos galimybę".
Seimo narys R.Žilinskas taip pat mano, kad, skirtingai nei nuolat drebančioje Japonijoje, Lietuva yra seismiškai stabilioje zonoje.
Ir mūsų žemė dreba
Tuo tarpu mokslininkai, kurie dar šiais metais baigs kurti nepertraukiamai veikiantį seisminių stočių tinklą, mano kitaip nei Seimo Atominės energetikos komisijos vadovas.
Nors seisminiu požiūriu Lietuva yra gana saugi, didžiulių nelaimių sukėlę pastarieji žemės drebėjimai Japonijoje neleidžia būti pernelyg tikriems, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės žemės plutos tektoniniai lūžiai.
Ligi šiol žemės drebėjimų šalyje nebuvo užfiksuota, tačiau, pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, Baltijos jūros regione ir gretimoje Baltarusijoje nuo 1616 m. jų būta apie 40. Šių drebėjimų intensyvumas epicentruose siekė 5–7 balus.
2004 metų rugsėjį kaimyninėje Kaliningrado srityje (Rusija) įvykę žemės drebėjimai parodė, kad ir Lietuvoje, kur žemės gelmių sandara labai panaši, gali vykti tokie gamtos reiškiniai.
Julius GIRDVAINIS
