Finansinė krizė ir metų metais nespręstos valdymo problemos, neapgalvoti valdžių sprendimai sukūrė pavojingą padėtį – Lietuvos valstybės saugumu besurūpinantys asmenys perspėja, kad šalis nebeįperka savo saugumo.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas perspėja, kad neperžiūrėjus numatomo finansavimo kitiems metams, šalies kariuomenė, Valstybės saugumo departamentas (VSD), policijos departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gali tapti nepajėgios vykdyti savo funkcijų.
Pokalbio su A. Anušausku vaizdo įrašą žiūrėkite straipsnio pabaigoje
Lygiuojamės į Liuksemburgą?
Nepaisant to, kad, dar prieš stojant į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), Lietuvos politikai sutarė ir partijų lyderiai pasirašė nacionalinį susitarimą ir žadėjo skirti šalies gynybai ne mažiau, kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tai niekada nebuvo įvykdyta.
NSGK vadovas A, Anušauskas patvirtina, jog kitąmet finansavimas gali būti mažesnis, nei 1 proc. BVP. „Esame Europoje priešpaskutinėje vietoje – lenkiame tik Liuksemburgą,“ – sako jis.
Pasak politiko, minėtą šalį galima suprasti, nes jos kaimynystė ir kylančios grėsmės yra visai kitokio lygio bei pobūdžio.
A. Anušauskas taip pat primena, jog net priimant sąjungininkų pagalbą – reikalingos lėšos. Norint priimti oro policijos misiją, kurią pasikeisdamos vykdo kelios NATO valstybės, reikia investuoti į oro uostą, infrastruktūrą. Viena mūsų šalis, pasak A. Anušausko, neradusi tarptautinių donorų, nepajėgs ir tinkamai vykdyti įsipareigojimo atstatyti Afganistano Goro provinciją. „Dar sumažinus finansavimą Afganistano misijai, paprasčiausiai iškils grėsmė ten tarnaujančių karių gyvybei,“- perspėjo jis.
Politikas patvirtino ir krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės išsakytam nerimui dėl to, kad neprotingas ir neapgalvotas praėjusios valdžios žingsnis, kai buvo atsisakyta šauktinių ir pasirinktas kelioliką kartų brangiau kainuojantis karių verbavimo modelis, gali palikti Lietuvą be eilinių.
Ne vien piniguose bėdos
A.Anušauskas, pabrėždamas, jog, neperžiūrėjus dabar numatytų skaičių, gali sutrikti ne tik kariuomenės, bet ir VSD ar policijos, kitų institucijų veikla, pripažino, kad rimtų bėdų iškyla ne vien dėl lėšų stokos.
Garsieji 2 proc. nuo BVP, kaip pabrėžė pirmininkas, nebuvo skiriami ir tais metais, kai finansinė krizė dar net nesibeldė į duris, o kai kurios institucijos dirba nežinia kam.Jis pakartojo, kad VSD uždavinius turėtų formuluoti ir vyriausybė, kuri, pagal įstatymą, atsakinga už šalies saugumą, tačiau yra nušalinta nuo užduočių formulavimo ir resursų skyrimo klausimų.
Kalbėdamas apie VSD ir nesibaigiantį šios institucijos vadovų konfliktą su Seimu, A. Anušauskas teigė, kad klausimas yra principinis. „Ne Seimas pavaldus VSD, o atvirkščiai,“- ne kartą priminė pirmininkas.
Atsakydamas į klausimą dėl garsiųjų 12-os korupciją ir žiniasklaidos papirkinėjimą demaskuojančių informacinių-analitinių pažymų, kurias VSD slepia jau kelis metus, A. Anušauskas atmetė departamento direktoriaus Povilo Malakausko išvedžiojimus apie nepakankamą teisinį reguliavimą.
Anot jo, galiojantys įstatymai numato pakankamai teisinių mechanizmų, kaip leisti parlamentarams su tomis pažymomis susipažinti. Politikas pabrėžė, kad jam svarbus ne tiek pats pažymų turinys, kiek principinis klausimas – VSD atsisakymas vykdyti galiojantį Seimo sprendimą. A. Anušauskas teigė, kad per devynis mėnesius - tiek laiko jis jau vadovauja NSGK – VSD vadovybė turėjo pakankamai laiko susiprotėti. Tolesnis parlamento sprendimų nevykdymas, anot jo, nepalieka NSGK galimybių įvykdyti jam pavestas funkcijas.
„Balsas.lt“ kalbintas buvęs NSGK vadovas Algimantas Matulevičius taip pat tikino, jog teisinio reguliavimo srityje nėra ir niekada nebuvo jokių kliūčių pateikti minėtas pažymas Seimui.
Portalo žiniomis, klausimas dėl P. Malakausko veiklos ir galimybių toliau vadovauti departamentui, gali būti keliamas ir Valstybės gynimo taryboje, kuri turėtų susirinkti artimiausiomis savaitėmis.
Kur dėti buvusius?
Du labiausiai žiniasklaidoje linksniuoti ir parlamentinio VSD veiklos tyrimo metu skandalingai pagarsėję departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai Dainius Dabašinskas ir Darius Jurgelevičius jau atsisveikino su savo pareigomis.
A.Anušauskas portalui pripažino egzistuojant dar vieną problemą. Iš specialiųjų tarnybų išstumti ar pasitraukę pareigūnai gali tapti nelabai draugiškų valstybei jėgų dėmesio objektu, siekiant gauti jų turimą informaciją. Vienas skandalingai pagarsėjusių atvejų, kai buvęs kontržvalgybos valdybos vadovas Vytautas Damulis, išmestas iš tarnybos už tai, kad liudijo parlamento komitetui, virš metų dirbo taksi vairuotoju.
Pasak A. Anušausko, net ir ekonominiu sunkmečiu nelabai toleruotini tokie atvejai, kaip D. Jurgelevičiaus, kuomet jis įsidarbino kitai valstybei ir iš esmės yra niekaip nebekontroliuojamas.
