Nors ir neretai atsitinka taip, kad „piratinių“ knygų perskaitoma keliskart daugiau nei išeina tos knygos tiražas, apie prevenciją leidybos srityje kalbama nedaug.
Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomosios direktorės Rūtos Elijošaitytė-Kaikarės, Lietuva viena pirmųjų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje pagal nelegaliai platinamų leidinių skaičių.
„Plagijavimas teikia nepasitenkinimą ir autoriams, kurie vis pastebi, kad dalijamasi skenuotomis kopijomis, ir leidėjams, nes, akivaizdu, patiria nuostolį tiek leidyklos, tiek ir autorių atlygis. Juk kiekviena piratinė kopija galėjo būti nupirkta ar pasiimta iš bibliotekos“, – komentuoja leidyklos „Obuolys“ atstovai.
Kova su vėjo malūnais
Nelegaliai skenuotomis PDF knygomis yra dalinamasi tiesiog viešai. „Facebook“ nariai, kurių skaičiai grupėse svyruoja nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių, siunčia vieni kitiems knygas, viešai klausia, kur būtų galima rasti skenuotą leidinį. Tiesa, į tokias grupes yra labai sunku patekti, nes jos privačios ir labai griežtai atrenka narius.
Šias grupes Lietuvos autoriai ir leidėjai kartu su LLA stebi patys, ir bandydami įrodyti autorinių teisių pažeidimus jas siekia uždaryti. Bet kaip rodo patirtis – tai kova su vėjo malūnais.
„Bandėme kreiptis į patį „Facebook“ – teikėme dokumentus, kad būtent tos knygos yra mūsų ir kad pažeistos autorinės teisės. Bet viskas veltui“, – sako „Alma littera“ rinkodaros skyriaus atstovė Aušra Kazanavičienė.
Jai antrina ir LLA vadovė.
„Tai nuolatinė kova. Pernai metais mes užfiksavome apie 20 „Facebook“ grupių, kelias iš jų uždarėme. Bet vėlgi, vieną grupę uždarai, tuomet pamatai, kad atsirado dar viena ar kelios slaptos grupės, kurios nuolat keičia pavadinimus ir susekti pasidaro dar sunkiau“, – teigia ji.
Su piratinėmis svetainėmis kaip ir su „Facebook“ grupėmis – jų mastai net ir nuolat uždarinėjant – nemažėja, o susekti kai kurias yra beveik neįmanoma.
„Kiek mes esame užfiksavę, praėjusiais metais suskaičiavome apie 50 piratinių svetainių. Tačiau jų skaičius tikrai didesnis, nes kai dažniausiai prisijungimai prie tokių svetainių yra užslaptinti kodais, sunku jas identifikuoti ir praktiškai jokios galimybės jas uždaryti nėra“, – sako R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Kaip komentuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisija, tokiu atveju jie gali leisti teisiniu keliu užkirsti kelią nelegalių svetainių veiklai. Taip pat jie rekomenduoja patiems autoriams, kurių teisės pažeistos, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl patirtų nuostolių.
„Šiuo metu mes esame užblokavę 21 lietuvišką interneto svetainę, kuriose neteisėtai buvo skelbiami literatūros kūriniai. Vartotojai, norintys prisijungti prie blokuotos svetainės, nukreipiami į LRTK informacinį puslapį, kuriame informuojama apie autorių teisių pažeidimus“, – komentuoja LRTK atstovai.
Socialiai neišauklėtos visuomenės problema?
Piratavimui sustabdyti neužtenka tik teisinių priemonių – baudomis mažai ką galima pakeisti. Tą rodo ir esama patirtis.
Pasak leidyklų ir leidėjų atstovų, tik žmonių sąmoningumo ugdymas gali užkirsti jam kelią.
„Reikia ugdyti žmonių sąmoningumą nuo mažų dienų, nes tas leidinių piratavimas jau žinomas nuo mokyklos, kai viena grožinės literatūros knyga yra kopijuojama visiems vaikams klasėje“, – LLA Rūta Elijošaitytė-Kaikarė
Prie sąmoningumo ugdymo prisideda ir rašytojai.
„Pastebime, kad aktyviau socialiniuose tinkluose dalyvaujantys autoriai viešai gėdina tokių svetainių, kuriose dalijamasi „piratiniais“ leidiniais, narius, apeliuoja į jų sąžinę. Deja, toli gražu ne visi besidalijantieji nelegaliomis knygų kopijomis, atkreipia dėmesį“, – komentuoja leidyklos „Obuolys“ atstovai.
„Autorinis kūrinys yra rašytojo nuosavybė, kuri kaip ir daina ar kino filmai, kažkieno pragyvenimo šaltinis. Tokiu būdu jie tik patys skriaudžia savo mėgstamus autorius“, – teigia „Alma littera“ atstovė A. Kazanavičienė
Pastebima, kad per karantiną išaugo psichologinių, virtuvės knygų poreikis, vaikų literatūra. Ženkliai sumažėjo susidomėjimas kelionių knygomis.
