Lietuva šiandien mini 1990 metų Kovo 11 dieną - Aukščiausiosios Tarybos, vėliau pavadintos Atkuriamuoju Seimu, paskelbto Nepriklausomybės atkūrimo akto sukaktį.
„Beveik prieš ketvirtį amžiaus iškovota Lietuvos Laisvė mums atvėrė plačias galimybes savarankiškai augti ir tobulėti, teisę spręsti ir rinktis, klysti ir mokytis taisyti savo klaidas. Visa tai darėme visi kartu, kartu su savo Valstybe. <...> Tikiu, kad šiemet pirmą kartą pirmininkaudami Europos Sąjungos Tarybai, turėsime puikią galimybę įrodyti, kad per šiuos 23 metus subrendome ir esame pajėgūs tvarkytis šalies viduje ir sklandžiai spręsti tarptautinės darbotvarkės klausimus“, - sakoma Seimo pirmininko Vydo Gedvilo sveikinime.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius šventės proga ragina apmąstyti kartu nuveiktus Lietuvos valstybės kūrimo, tvirtinimo ir gražinimo darbus. „Minime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 23-ąsias metines, kai sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys laisvą, demokratiškais pagrindais tvarkomą valstybę. Buvome drąsūs, vieningi ir susitelkę vardan bendro tikslo. Tad Kovo 11-oji yra stipraus tikėjimo, brandžių lūkesčių išsipildymo diena. <...> Eikime į priekį nesigūždami prieš neišvengiamus globalizacijos iššūkius, padėdami vieni kitiems ir visada turėdami viltį ir tikslą”, - savo sveikinime ragina premjeras. Prezidentės Dalios Grybauskaitės skelbiamas sveikinimas skamba taip: „Prieš 23 metus mus vienijo troškimas būti laisviems ir patiems spręsti savo likimą. Visada išsaugokime šią ypatingą Kovo 11-osios dvasią ir didžiuokimės, kad esame laisvos Lietuvos piliečiai!“
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius primena, kad Nepriklausomybės atkūrimo metines švenčiame visada ypatingu laikotarpiu – pakeliui į Velykas, į pavasarį, į dvasios atgimimą. „Tai puiki paralelė mąstant apie savo Tautos, savo valstybės atgimimą, nuolatinį atsinaujinimą, modernėjimą. Didžiosios dalies Lietuvos žmonių tvirtas politinis stuburas nuo pat Nepriklausomybės pradžios, nuo 1990 m., mus vedė į tikslą – į demokratinę, laisvą valstybę, atgal į Europą. Tad būkime tvirti savo pasirinkimo kelyje – Lietuvos modernėjimas yra nesulaikomas procesas!“, - sakoma politiko sveikinime.
Šiandien 10 val. prezidentė D. Grybauskaitė dalyvaus iškilmingame Seimo posėdyje. 12 val. šalies vadovė dalyvaus Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje (Nepriklausomybės aikštė prie Seimo rūmų).
Visuose šalies kampeliuose vyksiančių renginių sąrašą rasite čia.
***** 1990 metų Kovo 11 dieną rinkimus prieš tai triuškinančiai laimėjusio (Lietuvos komunistų partiją nušlavusio) Lietuvos Sąjūdžio lyderis Vytautas Landsbergis buvo išrinktas parlamento pirmininku ir faktišku valstybės vadovu. Po to parlamentas ėmėsi svarstyti nepriklausomybės atkūrimo akto.
Ištrauka iš istorinio posėdžio stenogramos:
„Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo priėmimas 90.03.11 Leiskite man perskaityti vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo rezultatus. Gal man leisite neskaityti vardų, o tik pavardes, išskyrus vieną atvejį, kur yra du deputatai ta pačia pavarde. Abišalas - už, Akanovičius - susilaikė, Aksomaitis - už, Ambrazaitytė - už, Ambrazevičius - už, Andrikienė - už, Andriukaitis - už, Andriukaitienė - už, Antanavičius - už, Apšega - už, Arlauskas - už, Astrauskas - už, Balkevičius - už, Baldišis - už, Beinortas - už, Beriozovas - už, Bičkauskas - už, Brazauskas - už, Butkevičius - už, Čepaitis - už, Čobotas - už, Degutis - už, Dringelis - už, Endriukaitis - už, Gajauskas - už, Gentvilas - už, Genzelis - už, Gerdaitytė - už, Giniotas - už, Glaveckas - už, Grakauskas - už, Grinius - už, Gudaitis - už, Hofertienė - už, Iešmantas - už, Ilgūnas - už, Jankelevičius - susilaikė, Januška - už, Jarašiūnas - už, Jarmolenka - už, Jasukaitytė - už, Juknevičius - už, Jurgelis - už, Juršėnas - už Kačinskas - už, Karoblis - už, Karvelis - už, Kašauskas - nedalyvavo, Katkus - už, Klumbys - už, Kolesnikovas - už, Kudaba - už, Kumža - už, Kuzmickas -- už, Landsbergis - už, Lapinskas - už, Laurinkus - už, Leščinskas - už, Liaučius - už, Lubys - už, Maceikianecas - susilaikė, Mačys - už, Malkevičius -už, Medvedevas - nedalyvavo, Milčius - už, Minkevičius - už, Miškinis - už, Morkūnas - už, Motieka - už, Nedzinskienė - už, Norvilas - už, Okinčicas - už, Ozolas - už, Oželytė - už Paleckis - už, Paliūnas - už, Pangonis - už, Patackas - už, Paulauskas - už, Pečeliūnas - už, Peško - susilaikė, Petrovas - už, Pikturna - už, Plečkaitis - už, Poškus - už, Povilionis - už, Prapiestis - už, Prunskienė - už, Puplauskas - už, Račas - už, Ramonas - už, Rasimavičius - už, Rastauskienė - už, Razma - už, Ražauskas - už, Rimkus - už, Rudys - už, Rudzys - už, Rupeika - už, Sabutis - už, Saja - už, Sakalas - už, Saudargas - už, Sėjūnas - už, Simutis - už, Suboč - susilaikė, Survila - už, Stakvilevičius - nedalyvavo, Stankevičius - už, Šadreika - už, Šaltenis - už, Šepetys - už, Šerkšnys - už, Šimėnas Albertas - už, Šimėnas Jonas - už, Tamulis - už, Taurantas - už, Terleckas - už, Tomaševičius - susilaikė, Tupikas - už, Ulba - už, Uoka - už, Vagnorius - už, Vaišvila - už, Vaitiekūnas - už, Valatka - už, Valionytė - už, Varanauskas - už, Vilkas - už, Zingeris - už, Žalys - už, Žiemelis - už, Kropas - už.
Už šį aktą balsavo 124 deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Aktas priimtas. Sveikinu Aukščiausiąją Tarybą, sveikinu Lietuvą. (giedamas lietuvos respublikos valstybinis himnas. audringi plojimai.) Gerbiamieji deputatai, Lietuva jau laisva. Dvasioje, teisėje laisva. Galėtume sušukti: Latvija bus laisva! (Deputatai skanduoja šiuos žodžius.) Dabar - Estija bus laisva (skanduojami ir šie žodžiai), ir visos kitos, kurios dar nelaisvos. (P I o j i m a i) Tęsiame darbą. V. Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Aukštoji Taryba! Ši diena XX amžiaus Lietuvos istorijoje turbūt yra tokia pat svarbi kaip ir 1918 metų vasario 16-oji.
Todėl siūlau aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo pasirašyti ne tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui ir Tarybos sekretoriui, bet ir visiems, dalyvavusiems balsavime. (Plojimai.)
Pirmininkas. Deja, tai - priešpaskutinis teksto variantas. (Š u r m u l y s s a l ė j e.) Turėkime kantrybės, ir viskas bus pataisyta.”
Žlungantis okupacinis sovietinis režimas į 1990 metų Kovo 11 aktą atsakė grasinimais, ekonomine blokada, o vėliau karine agresija. 1991 metų sausį buvo žaudomi taikūs strateginių Lietuvos objektų gynėjai, grobiami televizijos pastatai, spaustvės, policijos įstaigos. 1991 metų liepos pabaigoje nužudyti pareigūnai Medininkų pasienio poste. Teroras atslūgo tik 1991 metų rugpjūtį - žlugus nevykusiam „kietosios linijos“ šalininkų pučui Maskvoje. 1991 metų rugsėjo 17 dieną Lietuva oficialiai priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.
