Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) pristatė pirmąjį Europos Sąjungos lyčių lygybės indeksą. „Lyčių lygybės indeksas matuoja atotrūkį tarp vyrų ir moterų padėties atsižvelgiant į bendrą pasiekimų lygį ES šalyse narėse, – teigia EIGE direktorė Virginija Langbakk. – Ši unikali matavimo priemonė prisideda prie įrodymais grįstos politikos formavimo ir nurodo siektinus prioritetus skatinant lyčių lygybę Europoje.“ Nors lyčių lygybė yra pripražįstama vertybe nuo pirmųjų ES įkūrimo dienų, Europos Sąjunga yra tik pusiaukelėje link visuomenės, kurioje ši vertybė būtų įtvirtina. Lietuva, kurios indekso reikšmė yra 43,6 (kai 1 reiškia visišką nelygybę, o 100 – visišką lygybę), nesiekia bendro 27 ES šalių vidurkio, kuris yra 54, ir yra 18-oje vietoje.
„Lyčių lygybės statistika mums padeda geriau suprasti kliūtis, kurias turime įveikti, kad visi gyventojai iš tiesų taptų lygūs; būtent tam ir yra skaičiuojamas lyčių lygybės indeksas. Kovojant su nedarbu, moterų įsidarbinimo galimybių didinimas yra ne tik teisingumo jų atžvilgiu siekimas, bet ir nauda visuomenei bei ekonomikai“, – tiegia Europos Tarybos prezidentas Herman Van Rompuy.
Europos Komisijos pasiūlyto ir Europos lyčių lygybės instituto sukurto lyčių lygybės indekso reikšmės yra apskaičiuojamos kiekvienai šaliai narei atskirai ir bendrai kaip visos ES vidurkis šiose svarbiausiose lyčių lygybės srityse: darbas, pinigai, žinios, laikas, galia ir sveikata. Smurtas ir nelygybių sankirta taip pat yra labai svarbios sritys, tačiau jos nagrinėjamos atskirai, nes remiasi skirtingu požiūriu. „Džiaugiuosi, kad EIGE sukūrė lyčių lygybės indeksą“, – sako Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkas Michael Gustafson. – Jis suteikia galimybę kiekvienai šaliai narei įvertinti įvairiose lyčių lygybės srityse padarytą pažangą ir palyginti save su kitomis šalimis bei išsiaiškinti, kurioms sritims reikėtų skirti didžiausią dėmesį. Tikiuosi, kad ši priemonė bus plačiai naudojama ir padės geriau suprasti lyčių lygybę bei, svarbiausia, prisidės prie tolesnio jos įgyvendinimo.“
Žemiausias rodiklis - sprendimų priėmimo srityje
Žemiausias rodiklis apskaičiuotas galios srityje: visoje ES šis indeksas siekia tik 38 – ES ir šalyse narėse yra neproporcingai mažai moterų, dalyvaujančių priimant sprendimus. Didžiausias atotrūkis tarp lyčių nustatytas vertinant moterų ir vyrų atstovavimą didžiausių kotiruojamų įmonių valdybose (ES vidurkis siekia tik 23,3). Tokios priemonės kaip kvotų sistema galėtų padidinti lyčių lygybę šioje srityje ir kartu daryti teigiamą poveikį kitoms sritims.
Europos 2020 m. augimo strategijoje užsibrėžtą užimtumo tikslą – ES gyventojų nuo 20 iki 64 metų amžiaus užimtumo lygio padidinimą mažiausiai iki 75 proc. – būtų galima pasiekti greičiau skatinant moteris ir vyrus tolygiau dalintis vaikų priežiūros ir buities darbais. Moterų galimybės dalyvauti darbo rinkoje yra ribotos dėl joms neproporcingai tenkančių neapmokamos priežiūros darbų. Šioje srityje pastebimas didelis skirtumas tarp moterų ir vyrų: lyčių lygybės indeksas visos ES mastu siekia tik 39, taigi nenueita nė pusės kelio lyčių lygybės link. Siekiant tvaraus Europos vystymosi ir kuriant naujas užimtumo didinimo galimybes, taip pat labai svarbu tobulinti vaikų priežiūros sistemą, kaip numatyta Barselonos tiksluose, ir dėti daugiau pastangų didinant tėvo dalyvavimą vaiko priežiūroje.
Kovą su smurtu apsunkina informacijos trūkumas
ES institucijos yra įsipareigojusios panaikinti ES bet kokį smurtą, tačiau šioje srityje trūksta palyginamų pagal lytį suskirstytų duomenų. Lyčių lygybės indekso kūrėjai skatina politikos formuotojus spręsti šią duomenų trūkumo problemą, nes šiandien smurtas prieš moteris ir toliau lieka vienu iš labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, sąlygojančių lyčių nelygybę.
Lyčių lygybė Lietuvoje
Lietuva, kurios indeksas yra 43,6 (kai 1 reiškia visišką lyčių nelygybę, o 100 – visišką lyčių lygybę) ir nesiekia bendro 27 ES šalių vidurkio, užima 18-ą vietą. Šis indeksas parodo, kad norėdama užtikrinti lyčių lygybę visuomenėje, Lietuva turi įveikti keletą iššūkių.
Sritys, kurioms Lietuva turėtų teikti daugiausia dėmesio – poilsiui ir kitoms socialinėms veikloms skiriamas laikas, (14,5), uždarbio ir pajamų skirtumai (26,8) bei mažas moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus (29,0). Kalbant apie teigiamus aspektus, moterų ir vyrų galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis skiriasi nežymiai (97,1).
