Kol kas numatyta, jog karantino metu nedirba barai, kavinės, restoranai, kino teatrai, muziejai, pamokos vyresniesiems moksleiviams ir studentams vyksta nuotoliniu būdu.
Vos Vyriausybei paskelbus apie naujausius ribojimus, reakcijų susilaukta įvairių – vieni aršiai kritikavo Vyriausybės sprendimus ir vadino juos pertekliniais, kiti gyrė už tai, kad pagaliau buvo imtasi realių veiksmų viruso plitimui suvaldyti.
Tad visuotiniam karantinui prasidėjus, tv3.lt pasidomėjo, kokiomis nuotaikomis jį pasitinka Lietuvos gyventojai ir kaip gi jiems pavyksta susigyventi su kurį laiką nematytais apribojimais.
Tėvai baiminasi dėl poveikio emocinei vaikų sveikatai
Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos narė Indrė Pavinkšnienė tv3.lt pasakoja jau susidariusi nuomonę, kad ateinančios savaitės daugeliui šalies šeimų bus tikrai sudėtingos. Tam esą daugiausia įtakos turės būtent privalomas nuotolinis mokymas.
„Kai kurie tėvai dirbs nuotolyje, kai kuriems tenka derinti darbą iš namų ir iš ofiso.
Tai tėvams automatiškai, derinimas tarp darbo ir namų yra sudėtingas. Pradinukams, ir ne tik jiems, yra sudėtinga su tomis nuotolinėmis pamokomis. Ir tas derinimas tėvams, kad jie turi būti namuose ir kaip mokytojai, ir savo darbines pareigas atlikti. Būti ir tėčiu, ir mama. Nerimas yra tikrai didelis“, –aiškina tėvų forumo atstovė.
Pasak pašnekovės, jau pavasarį vaikai įprato didelę dalį dienos praleisti prie kompiuterio, telefono ar kitokių technologijų, o nuotolinis mokymas naujojo karantino metu gali tik dar labiau pabloginti situaciją.
„Kaip užtikrinti vaikų aktyvų pajudėjimą, laisvalaikio leidimą, pabuvimą lauke? Specialistai sako, kad turėtų būti septynios fizinio aktyvumo pamokos per savaitę, o šiai dienai turime jas tris. Nuotolyje besimokant to aktyvumo dar mažiau“.
Baiminamasi, kad karantino metu gali kentėti ne tik fizinė, bet ir emocinė vaikų sveikata. I. Pavinkšnienės teigimu, tėvai paaugliams negali atstoti draugų, o uždarius didelę dalį pramogų vietų ir beveik visas mokyklas, vienintelis būdas bendrauti yra virtualiai. Tai realaus bendravimo tikrai neatstoja, sako moteris.
„Kadangi tam tikros sritys per karantiną stoja, šeimos išgyvena finansinį nesaugumą. Tai didina ir nerimą, ir įtampą. Bet turime mokytis išgyventi šią dieną.
Šis virusas yra, jis niekur stebuklingai nepradings. Turime ieškoti būdų, kaip geriausiai sau suorganizuoti gyvenimą jam esant. Kokia ta sistema turėtų būti, nesiimu aš spręsti. Sunku prognozuoti, kas bus“, – savo dvejonėmis dalinasi LTF tarybos narė I. Pavinkšnienė.
Profsąjungų nariams kyla labai daug klausimų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tv3.lt pripažįsta, kad į konfederaciją jau pamažu plūsta užklausos ir prašymai pagelbėti iš įvairiausių sričių darbuotojų. Pasak jos, daugiausia neaiškumų yra dėl darbo namuose organizavimo ir prastovų arba nedarbingumo kompensavimo.
„Vos tik karantinas prasideda, ateina banga su skundais ir paklausimais pas mus. Tas pats buvo ir pavasarį.
Žmonėms be galo neaišku dėl darbo namuose. Ne visi pavasarį pasinaudojo šia galimybe, matyt, kad dabar bus gerokai didesnė grupė žmonių, kurie taip dirbs. Žmonės jau pradeda nagrinėtis, kas tas darbas namuose, teiraujasi, kokios turi būti sąlygos ir už ką darbdavys yra atsakingas“, – teigia I. Ruginienė.
Daugelis darbdavių pasak jos, patys tiksliai vis dar nežino, kokių priemonių reikia imtis ir kaip tą iškomunikuoti savo darbuotojams. Tam įtakos turi ir verslų noras sutaupyti kuo daugiau pinigų:
„Darbų saugos įstatymas sako, kad darbdavys turi aprūpinti visomis reikalingomis darbo priemonėmis. Tai reiškia, kad jeigu dirbi su kompiuteriu, turi būti kompiuteris ir internetas. Žmonės klausia, o kaip su darbo vieta? Jie persikelia dirbti į namus, tad tuomet kyla klausimas dėl vandens, elektros – ar darbdavys neturėtų ir to kompensuoti“.
Profsąjungų konfederacijos vadovė teigia, jog daug klausimų taip pat kyla ir dėl atleidimų tvarkos bei visiems pataria neperskaičius ir gerai neapgalvojus nepasirašinėti jokių darbdavio pateikiamų dokumentų.
I. Ruginienė spėja, jog labiausiai karantinas paveiks šiuo metu jautriausius verslo sektorius – turizmo bei paslaugų
„Kaip toliau išsivystys, sunku pasakyti. Pavasarį buvo absoliučiai visuose sektoriuose problemos, net ir pramonėje. Kol kas to nejaučiam, bet galima daryti prielaidą, kad per vasarą pramonės įmonės labai daug pokyčių padarė savo viduje.
Gali būti, kad tam tikrų klausimų gal ir nebeiškils. Bet sunku pasakyti, nes pavasarį irgi iš pradžių taip atrodė – vos vienas kitas klausimas. Bet po to kai pasipylė, konsultavome dieną, naktį ir savaitgaliais“, – apie dabartinę situaciją pasakoja LPSK pirmininkė.
Visgi, dabar, jos manymu, svarbiausia yra išvengti galimo karantino pratęsimo ir per ateinančias tris savaites elgtis kaip galimą samoningiau:
„Kiekvienas uždarymas yra labai skausmingas procesas, tiek verslui, tiek patiems darbuotojams. Dalis bus atleista, dalis eis į prastovas.
Procesas bus skausmingas ir tik nuo mūsų kiekvieno pilietiškumo priklausys, ar tai įvyks, ar ne. Net neabejoju, kad jeigu skaičiai nekris, bus imtasi tokių veiksmų“.
Lietuvos pensininkai prašo žmones būti atsakingesnius
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris sako, kad senolių bendruomenė karantiną pasitinka ramiai, tačiau jis pats esą nėra užtikrintas, kad visi Vyriausybės priimti sprendimai tikrai yra iki galo paskaičiuoti.
„Aš asmeniškai seku spaudą, televiziją ir tas vadinamas pereinamasis laikotarpis valdžioje, įžvelgiu tikrą pasimetimą. Premjeras, sveikatos apsaugos ministras atrodo kaip mėtantys pėdas. Neįtikina tautos, kad reikia nešioti kaukes, gerbti vienas kitą.
Mane dar stebina, kad net kai ir buvo paskelbti rajonai, kuriuose vos keli žmonės turi užkratą, buvo visa respublika padaryta raudona zona. Užmirštame, kad tuose miestuose ir rajonuose yra verslas, kai kurie verslininkai yra ne paslaptis pensininkai, be to, tik iš pensijų gyvena“, – aiškina pensininkų sąjungos atstovas.
Jis taip pat sako nesuprantantis, kodėl kai kurie žmonės vis dar nesuvokia situacijos rimtumo ir nesugeba atsakingai elgtis:
„Žemaitijoje, Plungės atvejis, kai prie centrinės ligoninės susirenka su plakatais, rėkia, kad nepripažįsta karantino ir pradeda pareigūnams priešintis – tai yra žmonių neišsilavinimas ir nepagarba sau asmeniškai ir aplinkiniams.
Rūpestis turi būti ne tik vadovams, respublikos vadovams, merams, bet ir visos visuomenės rūpestis – įsiklausyti. Visoje Europoje, visame pasaulyje ta liga yra ir ji yra labai pavojinga“.
Visgi labiausiai „Bočių“ pirmininkas džiaugiasi tuo, kad visi 46 sąjungos skyrių vadovai visus metus sugebėjo apsisaugoti nuo koronaviruso:
„Mes buvome tie žmonės, kurie pripažinome, kad ta liga yra. Įsiklausėme į Vyriausybės deklaruojamą politiką, kad reikia elgtis kultūringai, įžvalgiai ir pareigingai“.
Karantino režimas truks nuo lapkričio 7 d. 00:00 val. iki lapkričio 29 d. 24:00 val.
Privalomos kaukės
Viešose vietose draudžiama burtis didesnėmis nei penkių žmonių grupėmis, išskyrus šeimos narius, ir privaloma laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo nuo kitų žmonių arba jų grupių.
Vyresni nei 6 metų asmenys privalo dėvėti nosį ir burną pilnai dengiančias ir prie veido gerai priglundančias apsaugos priemones – apsaugines veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones.
Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas sportuojantiems asmenims, profesionaliems sportininkams treniruočių bei varžybų metu ir neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei.
Nusiimti kaukę taip pat leidžiama teikiant paslaugas, kurių negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, už gyvenamosios vietovės ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu.
Draudžiami renginiai
Karantino metu Lietuvoje draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų ir sporto renginiai.
Išimtis numatoma aukšto meistriškumo sporto varžyboms, kai jos vyksta be žiūrovų, laidotuvėms, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos narius ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis.
Taip pat draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus bibliotekas, aukšto meistriškumo sporto pratybas ir individualius fizinio aktyvumo užsiėmimus.
Neveiks kavinės ir restoranai
Viešojo maitinimo įstaigos negali aptarnauti lankytojų vietoje, tačiau gali tiekti maistą išsinešti arba jį pristatyti. Ši taisyklė taikoma restoranams, kavinėms, barams, naktiniams klubams ir kitoms pasilinksminimo vietos, taip pat lošimo namams, lažybų ir totalizatorių punktams.
Tęsti darbą gali įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose veikiančios maitinimo įstaigos, tiekiančios maistą tų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbuotojams.
Prekybos ir paslaugų teikimo vietų veikla nėra stabdoma, tačiau turi būti užtikrinamas 10 kv. m prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas klientas. Reikalavimas užtikrinti 10 kv. m plotą vienam lankytojui taip pat taikomas šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose teritorijose.
Kelionių ribojimas
Važiuoti miesto, tarpmiestiniu ir priemiestiniu transportu galima tik užimant sėdimą vietą, išlaikant mažiausiai vieno metro atstumą.
Valstybės sienos kirtimas lieka apribotas: užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą tik pagal Vyriausybės nutarime numatytas išimtis.
Lietuvos gyventojams rekomenduojama atsisakyti nebūtinų kelionių ir palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinų paslaugų.
Nuotolinis darbas
Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas turi būti organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje.
Privačiam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.
Nuotolinis ugdymas
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokiniai gali toliau lankyti ugdymo įstaigas.
Tačiau vyresniems moksleiviams pamokos turi būti organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu.
Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, tačiau tam tikrais atvejais bus taikomos išimtys.
Profesinis mokymas (ar jo dalis), išskyrus pirminį profesinį mokymą, vykdomą kartu su socialinių įgūdžių programa, ir aukštojo mokslo studijos (ar jų dalis) vykdomos nuotoliniu būdu.
Draudžiamas lankymas
Globos namuose ir kitose socialines paslaugas teikiančiose stacionariose įstaigose draudžiamas gyventojų lankymas, išskyrus terminalinės būklės gyventojų lankymą ar asmenis, kurių lankymasis įstaigoje susijęs su pareigų atlikimu.
Pacientų lankymas draudžiamas ir gydymo įstaigose, išskyrus terminalinės būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu.
Gydymo įstaigos privalės užtikrinti pacientų bei lankytojų srautų valdymą. Šeimos gydytojas arba kitas sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, turės pasirinkti paciento interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą – kontaktinį arba nuotolinį.
