Diskusijoje su verslininkais ir gynybos specialistais dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad Lietuvos gynybos pramonės plėtrą reikia pradėti pašalinant kliūtis, kurių, pasak ministrės, daug ir nereikalingų.
„Šiuo metu peržiūrime kliūtis, kurių netrūksta Lietuvos gynybos srityje veikiančioms įmonėms (...) Ribojimų yra ne vienas, mes norime panaikinti tas kliūtis, kad būtų lietuviškoms įmonėms daugiau galimybių augti, taip pat galėtume į Lietuvą pritraukti tarptautinius investuotojus“, – Prezidentūroje sakė A. Armonaitė.
Pasak jos, antradienį Seimui bus pateiktas Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo norima iš draudžiamų ir ribojamų veiklų LEZ-uose pašalinti veiklą, susijusią su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.
Tai, anot ministrės, tiks viena iš kliūčių, trukdančių vystyti gynybos pramonę. Nepaisant kliūčių, Lietuvoje veikia nemažai šio sektoriaus įmonių, kurias galima sutelkti ir joms padėti vystytis.
„Nepaisant apribojimų Lietuvoje jau yra daugybė įmonių, kurios gamina komponentus tam tikriems ginklams, ginkluotei. Gamina galutinius produktus, kurie yra naudojami pačioje Ukrainoje. Norime sutelkti šias įmones ir padėti joms toliau augti, kurti Lietuvoje, padėti stiprinti gamybos vietinius pajėgumus, bet ir uždirbti pinigus“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Ilgus dešimtmečius Lietuva savo gynybą grindė įsigijimais iš kitų šalių ginkluotę, pirmiausiai, aišku, iš sąjungininkų ir vis tik manome, kad yra svarbu stiprinti savo pramonę, įmones, ne tik dėl savo vidaus gynybos poreikių, bet ir dėl to, kad kuriame globalius produktus, kurie gali būti įsigyti kitose šalyse“, – teigė ji.
Prezidento patarėjas savo ruožtu sakė, kad dabartinis gynybos pramonės reguliavimas nebeatitinka šiandienos aktualijų, todėl jį bus siūloma keisti.
Anot Kęstučio Budrio, Ginklų šaudmenų kontrolės įstatymas yra dešimčių metų senumo, reguliavęs savigynos ginklų apyvartą, tačiau neatitinka realijų, todėl sutarta, kad jis bus koreguojamas.
„Sutarta, kad ministerijos imsis to darbo grupėje ir tą darbą padarys, taip pat su reguliavimu susiję, ką pramonės įmonės šneka, licencijavimo tvarkos pokyčiai, turime būti lankstesni ir atliepti ne didžiausias rizikas, o taip pat ir didžiausias galimybes, ir taip pat susiję su tam tikru virsmu požiūryje į gynybos pramonę, na, ir skatinimo priemonės įvairios“, – sakė K. Budrys.
„Su investicijų skatinimu kas susiję, tai dešimtmečių požiūrio pasekmės klausimas, kaip šiuo metu žiūrime į tas įmones, ir taip pat, ką galėtume padaryti padedami įmonėms sukurti produktus ir juos išsitestuoti glaudinant sąveikas su krašto apsaugos sistema ir kariuomene“, – kalbėjo jis.
Krašto apsaugos ministras po konferencijos žurnalistams sakė, kad diskusijose keltas klausimas ir apie tai, ar gamintojai, kūrėjai, mokslininkai gali testuoti savo prototipus kariniuose poligonuose. Pasak ministro, visos kliūtys bus sutvarkytos pagreitinta tvarka.
„Gamintojai, mokslo įstaigos gali krieptis į gynybos resursų agentūrą ir tos galimybės bus sudaromos. <...> KAM teikė gynybos pramonės įmonėms galimybes dalyvauti tarptautinėse parodose, apmokėdavo stendus, finansuodavo konferencijas“, – sakė A. Anušauskas.
Jis pabrėžė, kad „reikia liautis stigmatizuoti gynybos pramonę, privalu, kad teisinis reglamentavimas nesunkintų jų veiklos“.
Ministras taip pat tikino, kad mūsų gynybos pramonė nebūtinai turi būti orientuota į nacionalinius poreikius, reikia veržtis į tarptautines rinkas, siekti patekti į teikimo grandines didesniems projektams.
„Norime, kad į tiekimo gradinę būtų įtraukti ir mūsų gamintojai, reikia prijungti juos prie didesnių kontraktų, pirkimų (tokių, kaip Boxer, Cezar pirkimai)“, – kalbėjo ministras.
Lietuvai svarbu turėti savo gynybos pramonę
Susitikimo dalyviai apžvelgė galimus pakeitimus teisėkūroje, susijusius su gynybos pramone, kalbėjo apie jos skatinimo mechanizmus, kaip užtikrinti kariuomenės, mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą atskleidė priklausomybės nuo ilgų tiekimo grandinių bei užsienio gamintojų trapumą ir grėsmes, taip pat atvėrė Vakarų gamintojų galimybių ribas. Vienas svarbiausių šalies gynybos užtikrinimo elementų – gynybos priemonių prieinamumas, nepriklausomai nuo besikeičiančios tarptautinės politikos bei saugumo aplinkos, ir technologinis pranašumas prieš galimą priešininką“, – prieš konferenciją sakė jos organizatoriai.
Anot jų, Lietuvai, esančiai nestabiliame regione bei turinčiai sieną su šalimi agresore, ypač svarbu investuoti į šalies saugumo ir gynybos stiprinimą.
Balandžio pradžioje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su grupe Seimo narių pateikė siūlymą leisti laisvosiose ekonominėse zonose gaminti karinę ginkluotę.
Pasak ministrės, dėl karo Ukrainoje augant ginkluotės paklausai Lietuva siekia didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę bei lietuviškos kilmės produktų eksportą.
