Europos Vadovų Taryba (EVT) turėtų priimti sprendimus, sugriežtinančius radiacinės saugos ir atominių jėgainių patikimumo reikalavimus Europos Sąjungos (ES) viduje ir trečiosiose šalyse, įtraukiant į šį procesą suinteresuotas tarptautines organizacijas. Prie tokios bendros Lietuvos pozicijos prieš artėjantį EVT posėdį priėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį susitikusi su Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) nariais.
Prezidentė informavo ERK narius, kad ir kovo 24–25 dienos vyksiančioje EVT ir ES Energetikos taryboje Lietuva sieks, kad būtų sugriežtintos ES radiacinės saugos taisyklės Bendrijos viduje ir taikant trečiosioms šalims, kai jų objektai yra kaimynystėje, po susitikimo sakė šalies vadovės atstovas Linas Balsys.
„Prezidentė ir EVT sieks, kad išvadose atsirastų, jog tos taisyklės būtų sugriežtintos, atsirastų tam tikri įsipareigojimai, be to, kad jau dabar yra, kas galioja ir Rusijai, ir Baltarusijai, papildomos garantijos Lietuvai dėl saugumo, jeigu tokie objektai būtų pastatyti mūsų pasienyje“, – kalbėjo L. Balsys.
Pasiteiravus, kodėl yra tikimasi, kad Baltarusija atsižvelgs į griežtesnius reikalavimus, jei jau dabar nevykdo šiuo metu esančių reikalavimų dėl branduolinių objektų statybos, konkrečiai – dėl poveikio aplinkai, šalies vadovės atstovas sakė, kad Baltarusija pagal ESPO konvenciją yra įsipareigojusi informuoti apie poveikį, savo projektus kaimynines šalis. Anot L. Balsio, jeigu atsirastų stiprios formuluotės, kurios įpareigotų kaimynines šalis informuoti, atsižvelgti į europinio standarto dar sugriežtintus saugumo reikalavimus, tai esą būtų „veiksnus ir įtakingas svertas ES ir tų kaimyninių šalių santykiuose“.
„Turbūt tos šalys privalėtų į tai atsižvelgti. Nekalbėsime apie tai, jeigu įvyktų tų šalių užsidarymas ir saviizoliacija“, – sakė Prezidentės vyriausiasis patarėjas.
„Europa su išore, tai yra tuo, kas yra už jos sienų, yra nusprendusi kalbėti vienu balsu. Tad jeigu į Lietuvos balsą atskirai nereaguojama dėl aplinkosauginių reikalų, tai Europos Komisija kalbės visos Europos balsu“, – komentavo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius.
Pasak jo, be to, EVT gali priimti politinį sprendimą ir įpareigoti EK susirūpinti dėl saugumo reikalavimų užtikrinimo išorėje. Č. V. Stankevičius teigė manąs, jog jeigu Baltarusija nereaguotų į TATENA, ESPO konvencijos reikalavimus, tai tokiu atveju iš viso neįsivaizduojama, kaip tokie projektai gali būti vykdomi.
Apžvalga, kurią gavo ELTA, liudija, kad Vilnius nebūtų viena iš nedaugelio valstybių sostinių, šalia kurios arti būtų atominė elektrinė.
Cattenom AE, esanti Prancūzijoje, iki Liuksemburgo yra nutolusi 22 kilometrų atstumu, Švedijos Barsebeko AE nuo Kopenhagos – taip pat 22 kilometrus. Atstumas tarp Slovėnijos KRSKO AE ir Zagrebo yra 38 kilometrai.
Tuo tarpu Baltarusijos planuojama statyti atominė elektrinė Gardino srities Astravo rajone iki Vilniaus yra 50 kilometrų atstumu. Leidžiamas atstumas nuo AE iki valstybės sostinės (kitos valstybės sostinės) nėra atskirai reglamentuojamas.
ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerija Baltarusijai įteikė ir notą, kurioje teigiama, kad planuojamos statyti Baltarusijos atominės elektrinės (AE) Gardino srities Astravo rajone yra nebaigtas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas bei jis nesuderintas su Lietuva.
Baltarusiai planuoja pastatyti du branduolinius reaktorius Gardino arba Mogiliovo srityje. Pirmenybė teikiama Astravo aikštelei Gardino srityje. Atstumas nuo šios vietos iki Lietuvos sienos – 23 kilometrai. Pradėti statyti elektrinę numatoma 2010 m., o eksploatuoti pirmąjį reaktorių – 2016 metais.
Šios planuojamos atominės elektrinės Baltarusijoje veikla gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos aplinkai, nes ją eksploatuojant bus pakeistas Neries upės hidrologinis režimas, taip pat galima radionuklidų pernaša tiek vandeniu, tiek oru. Jeigu įvyktų reaktoriaus avarija, kiltų grėsmė mūsų šalies aplinkai ir gyventojų sveikatai.
Naują elektrinę Kaliningrado srityje, Ragainės (Nemano) rajone, statyti nori ir Rusija.
