Lietuva Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų dėl strateginės partnerystės sutarties atnaujinimui pritars tik tuo atveju, jei ES laikysis rugsėjį užsibrėžtos pozicijos nesiderėti su Maskva tol, kol ši neatitrauks savo karinių pajėgų iki pozicijų buvusių prieš prasidedant karui su Gruzija.
Tai BNS penktadienį sakė neįvardytu norėjęs likti Lietuvos diplomatas.
„Bendras sutarimas Lietuvai būtų priimtinas tik tuo atveju, jei jis išliktų rugsėjo 1 dieną Europos Vadovų Taryboje (EVT) pasiekto susitarimo rėmuose. Kodėl ES negali nusileisti, kuomet yra kalbama apie kadaise priimtus susitarimus dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, tačiau yra linkusi nematyti, dėl kokių sąlygų deryboms su Rusija atnaujinti buvo susitarta vos prieš du mėnesius“, - sakė aukšto rango Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
Pasak diplomato, svarstant derybų atnaujinimo klausimą kalbama ne tik apie Rusijos karinių pajėgų atitraukimą iki pozicijų prieš karą, bet ir apie tai, jog tarptautiniai stebėtojai Gruzijoje nėra įleidžiami nepriklausomais pasiskelbusius separatistinius Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus.
„Šiuo metu Briuselyje vyksta diskusijos derybų atnaujinimo klausimu ambasadorių lygiu, kurių metu nemažai šalių pabrėžia, jog būtina laikytis anksčiau nubrėžtos ES linijos dėl Rusijos prisiimtų įsipareigojimų. Toliau šį klausimą aptars ES šalių vadovai. Šiuo metu konsensuso nėra, tačiau Lietuva nėra viena, panašios pozicijos laikosi bent 7 ES šalys. Formaliai ši diskusija turėtų pasibaigti pirmadienį (Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje - BNS)“, - kalbėjo diplomatas.
Europos Komisija ne kartą ragino ES nares susitarti, kad būtų atnaujintos ES ir Rusijos bendradarbiavimo derybos, įšaldytos dėl Rusijos konflikto su Gruzija. Prancūzija taip pat yra užsiminusi, kad derybas bus galima pratęsti artimiausiu metu. Jų atnaujinimo siekiama lapkričio 14 dieną Nicoje įvyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio EVT posėdžio. Priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare.
Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo karo veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
