Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo centro gyventojų skundą, kad centre maitinimas organizuojamas, neatsižvelgiant į gyventojų praktikuojamą religiją – visi centre gyvenantys asmenys maitinami kiauliena, nors dėl religinių įsitikinimų musulmonai nevalgo kiaulienos, o budistai mėsos apskritai nevalgo.
Tarnyba nustatė, kad pareiškėjų reikalavimai yra pagrįsti, o galimybė maitintis pagal religinius įsitikinimus buvo ribojama daugeliui asmenų. Nuspręsta, jog nustatyta maitinimo tvarka diskriminavo užsieniečius dėl religinių įsitikinimų.
Atlikus tyrimą nuspręsta kreiptis į Vidaus reikalų ministrą bei siūlyti pakeisti egzistuojančią tvarką taip, kad Užsieniečių registracijos centre maitinimas būtų organizuojamas, atsižvelgiant į ten apgyvendintų asmenų religinius įsitikinimus.
2013 m. gruodžio 1 d. centre gyveno 157 užsieniečiai, iš jų 55 (arba 35 proc.) išpažįstantys musulmonų religiją.
Užsieniečių maitinimo tvarka nustatyta Vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 dėl ,,Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ (42 punktas). Pažymėtina, jog Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas Bendrajame komentare Nr. 22, skirtame religijos turinio analizei, pasisakė, kad ,,religijos ar tikėjimo praktikavimas ar laikymasis gali apimti ne tik ceremonijas, bet ir tokius papročius kaip mitybos taisyklių laikymąsi [...]“(General Comment No.22: The right to freedom of thought, conscience and religion (Art.18): 1993.07.30 CCPR/C/21/Rev.1/Add.4, para.4).
Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad mitybos taisyklių laikymasis gali būti pripažįstamas tiesiogine tikėjimo išraiška praktikoje ir patenka į Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnyje (religijos laisvė) ginamų vertybių apimtį (Cha`are Shalom Ve Tsedek v. Prancūzija [GC], pareiškimo Nr. 27417/95, ECHR 2000-VII §§ 73-74).
Atsižvelgiant į šiuos bei kitus dokumentus, galima teigti, kad užsieniečių noras maitintis pagal tam tikras taisykles (nevartojant kiaulienos arba visai mėsos) kyla dėl religinių įsitikinimų ir laikantis nusistovėjusių papročių, tad gali būti laikomas tinkamu diskriminavimo dėl religijos pagrindu pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą.
Užsieniečių registracijos centro vadovybė LGKT teigė, jog organizuodama maitinimą, pagal galimybes taiko įvairias išimtis. Pavyzdžiui, užsieniečių prašymu Ramadano mėnesį maitinimas centro valgykloje pakeičiamas alternatyviu maitinimo būdu, išduodant saugius maisto produktus, neviršijant nustatyto piniginio ekvivalento bei sudarant galimybę patiems gamintis maistą po saulės laidos.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, einanti Lygių galimybių kontrolieriaus pareigas, Edita Žiobienė teigia: “Būtina atsižvelgti į tai, kad nemaža dalis Užsieniečių registracijos centro gyventojų išpažįsta islamą ar budizmą - draudžiančias valgyti kiaulieną ar mėsą apskritai religijas. Specialus mitybos užtikrinimas daliai užsieniečių gali sukelti papildomų nepatogumų ruošiant maistą, tačiau valstybei tenkanti finansinė našta ar kylantys nepatogumai negali būti laikomi pakankamu ir proporcingu pagrindu neužtikrinti fundamentalios asmenų teisės į religijos laisvę“.
