Šeštadienį, kovo 29-ąją, sukanka dešimt metų, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare.
Kartu su Lietuva NATO – politinės karinės tarpvyriausybinės organizacijos – narėmis 2004 metų kovo 29 dieną tapo ir Latvija, Estija, Bulgarija, Slovakija, Slovėnija ir Rumunija.
Šalys įsipareigojo 1949 metais Vašingtone pasirašytos Šiaurės Atlanto sutarties tikslams. Vienas svarbiausių įsipareigojimų – diplomatinėmis, o prireikus ir karinėmis, priemonėmis išsaugoti tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę.
2004 m. kovo 10 d. Seimas ratifikavo Vašingtono sutartį.
2004 m. kovo 29 d. tuometis Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Vašingtone kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV valstybės sekretoriui Colinas Powellas Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią dieną Lietuva tapo visateise NATO nare.
Nuo pat pirmosios narystės NATO dienos Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę pradėjo saugoti NATO šalys į oro policijos misiją Baltijos šalyse atsiųsdamos savo karius ir naikintuvus. Per dešimt metų jau 14 NATO sąjungininkų 34 kartus rotuodamiesi patruliavo Baltijos šalių oro erdvėje.
Šiuo metu NATO oro policijos misijoje budinčios JAV karinės oro pajėgos atsiuntė papildomus 6 naikintuvus, apie papildomų pajėgų atsiuntimą pranešė Danija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija.
Lietuva kartu su kitų šalių pajėgomis dalyvauja tarptautinėse operacijose. Per pastarąjį dešimtmetį bene didžiausias Lietuvos indėlis - dalyvavimas NATO operacijoje Afganistane, kur Lietuva vadovavo Goro provincijos atkūrimo grupei.
Lietuvos kariai budi NATO greitojo reagavimo pajėgose. Didžiausias šalies indėlis į šias pajėgas – bendras Baltijos šalių batalionas, jau budėjęs 2010 m. ir vėl budėsiantis 2016 metais.
2013 m. Aljansas Baltijos šalyse ir Lenkijoje surengė didžiausias pastarojo meto kolektyvinės gynybos pratybas „Tvirtas džiazas“, jose dalyvavo apie 6 000 karių iš NATO šalių ir partnerių.
Narystė NATO aktyvino ir Lietuvos kariuomenės tarptautinį bendradarbiavimą – visų pirma su Baltijos ir Šiaurės šalimis, JAV, Lenkija. Lietuva ypač skatino NATO bendradarbiavimą su Rytų partneriais, labiausiai su Gruzija ir Ukraina.
Minint Lietuvos narystės NATO 10-metį, šeštadienio vidudienį sostinės S. Daukanto aikštėje bus pakeltos Lietuvos ir NATO vėliavos.
Vėliau Prezidentūros Baltojoje salėje bus pasirašomas parlamentinių partijų susitarimas saugumo klausimais, kuriame turėtų būti aptartos ir gynybos finansavimo perspektyvos.
Vakare Nacionalinėje filharmonijoje – koncertas „Simfoniniai susitikimai“, skirtas Lietuvos narystės NATO 10-mečiui.
Įsipareigos gynybai skirti 2 proc.
Lietuvai minint narystės NATO dešimtmetį, parlamentinių partijų vadovai šeštadienį įsipareigos daugiau nei padvigubinti gynybos biudžetą, kad iki 2020 metų išlaidos krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros vyks iškilminga Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija, parodomąją programą surengs Garbės sargybos kuopa, skrydžiu virš Vilniaus Lietuvą pasveikins NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys Jungtinių Valstijų naikintuvai.
Po ceremonijos parlamentinių partijų vadovai pasirašys įsipareigojimą iki 2020 metų krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip numatoma NATO įsipareigojimuose.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO.
Gynybos biudžetas didinamas nerimaujant dėl Rusijos, kuri aneksavo Ukrainos Krymo regioną ir sutelkė dideles pajėgas prie rytinės Ukrainos sienos. Lietuva taip pat išsakė susirūpinimą dėl Rusijos karinių pratybų Karaliaučiaus krašte.
Lietuva NATO nare tapo 2004 metų kovo 29 dieną Vašingtone deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus. NATO šalys yra įsipareigojusios ginti viena kitą užpuolimo atveju.
Nuo pirmos narystės NATO dienos Baltijos šalių oro erdvę pradėjo saugoti sąjungininkai į oro policijos misiją Lietuvoje atsiųsdami savo karius ir naikintuvus.
Nerimaujant dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, šį mėnesį JAV atsiuntė šešis papildomus naikintuvus F-15, padidindama kontingentą iki dešimties. Didžioji Britanija, Prancūzija ir Danija taip pat pasiūlė papildomus naikintuvus, kai oro policijos misiją iš amerikiečių perims lenkai.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
