Nota įteikta Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui, kuris buvo iškviestas į ministeriją.
„Tai ką pasakiau ambasadoriu, ir ką drįstu pakartoti čia, yra mūsų, Užsienio reikalų ministerijos vertinimas ir požiūris, kad tie veiksmai, kurių dabar Rusijos pasieniečiai ir muitininkai imasi Lietuvos transporto priemonių, fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, Lietuvoje pakrautų ir pagamintų krovinių atžvilgiu, jie padaro žalą tarpvalstybiniams santykiams ekonomikos, žmogiškų kontaktų, kultūros ir kitose srityse“, - žurnalistams sakė diplomatas.
Jis teigia pareikalavęs, kad ši diskriminacinė praktika būtų nutraukta.
Anot jo, ambasadorius atsakė, kad Rusijos muitinės tarnyba „visada veikia pagal savo taisykles Rusijos Federacijos ribose“ ir jų veiksmuose „negali būti politinės potekstės“.
A.Krivo teigimu, jokių oficialių Maskvos paaiškinimų dėl incidento šiuo metu nėra sulaukta.
Pasak viceministro, vadinamoji šimtaprocentinė patikra transporto priemonėms lietuviškais registracijos numeriais, taip pat automobiliams su Lietuvos įmonių kroviniais ar šalies įmonių reeksportuojamais kroviniais taikoma nuo penktadienio.
Viceministras nesiėmė vertinti, ar šie veiksmai gali būti susiję su Dalios Grybauskaitės pareiškimu, kai Rusiją ji pavadino teroristine valstybe.
„Drįstu tik priminti, kad su panašia situacija buvome susidūrę praėjusiais metais, irgi rudenį. Deja, buvo pagrindo manyti, kad motyvacija iš Rusijos Federacijos pusės veiksmams visgi buvo politinė“, - įvertino viceministras.
Jis priminė, jog pernai Rusija savo veiksmus tuo metu aiškino techninėmis priežastimis.
„Bet viskas liko interpretacijomis, techniniai paaiškinimai nebuvo pateikti oficialiai“, - sakė jis.
„Neatskleisiu paslapties sakydamas, kad šiuo metu bendras tarpvalstybinių santykių fonas tiek dvišalėje plotmėje tarp Lietuvos ir Rusijos ir tarp Rusijos ir Vakarų valstybių institucijų, Europos Sąjungos ir NATO, nėra pats geriausias. Šiame fone visada yra pagunda visiems veiksmams priskirti politinę reikšmę ir potekstę“, - sakė jis.
A.Krivas taip pat pranešė, jog šiuo metu rengiami dokumentai ir Europos Sąjungos (ES) institucijos bus informuotos apie susiklosčiusią padėtį pasienyje.
Tai ne pirmas atvejis, kai Rusija imasi panašių žingsnių Lietuvos atžvilgiu. Paskutinį kartą jų imtasi 2013 metų rudenį, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
