Pasak jo, tokios salos, kurios projektą galėtų įgyvendinti privatūs investuotojai, poreikį parodys šiuo metu atliekama šalies energetinės transformacijos studija ir modeliavimas.
„Tai vysto danai, Šiaurės jūroje vysto belgai, mes taip pat turime tokių planų. Šiai dienai atliekama studija, britų kompanija daro visos mūsų energetikos transformacijos studiją. Paskui jos vienas iš priimtiniausių scenarijų bus patikrintas su Amerikos laboratorija NREL (JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija – BNS), modeliavimas bus atliktas“, – pirmadienį televizijos TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė D. Kreivys.
„Manome, kad Baltijos jūroje, mūsų šelfe, atsiras sala. Kodėl ji reikalinga? Todėl, kad į krantą mes galime perduoti elektrą kabeliais tik iš dviejų (jūrinių vėjo – BNS) parkų, o pastatyti galime šešis ir turbūt daugiau“, – pridūrė jis.
Pasak D. Kreivio, 2030–2040 metais Lietuvos teritoriniuose vandenyse gali atsirasti dar keturi jūriniai vėjo parkai.
„Du parkus turėsime iki 2030 metų. Tarp 2030 ir 2040 metų turėsime dar keturis parkus“, – teigė ministras.
Pasak jo, 2030 metais Lietuva per metus suvartos 19 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, 2040 metais – 40 TWh, o 2050 metais – 60 TWh.
„Litgrid“ duomenimis, 2021 metais Lietuvoje suvartota 12 TWh elektros energijos – daugiausiai nuo 1991-ųjų, kai šis rodiklis siekė 14,4 TWh.
D. Kreivio teigimu, elektros poreikis Lietuvoje išaugs dekarbonizuojant pramonę ir transporto sektorių, o šalies pramonei, pasak jo, reikės didelio kiekio vandenilio.
„Mūsų padėtis yra unikali todėl, kad turime pramonę, kuriai reikia daug vandenilio – tai pirmiausia „Achema“ (...) Dekarbonizavus transporto sektorių, dekarbonizavus pramonės sektorių, mūsų elektros sąnaudos, viskas tampa elektra. O iš elektros gaminasi vandenilis, iš vandenilio gaminasi amoniakas, iš amoniako – trąšos. „Orlenui“ („Orlen Lietuva“ – BNS) bus reikalingas sintetiniams degalams vandenilis, didžiulis kiekis vandenilio“, – teigė ministras.
„Todėl sala yra neišvengiama, ji mums reikalinga, o jeigu regione būsime pirmi, galėsime akumuliuoti visus srautus iš viso regiono, gaminti vandenilį. Kai mums reikalinga – tiekti jį mūsų įmonėms, kai kaina gera – tiekti į Vokietiją“, – pridūrė jis.
Dekarbonizacija vadinamas dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio mažinimo procesas.
Anot D. Kreivio, už energetinės salos projekto vystymą būtų atsakingi privatūs investuotojai – valstybė pasirūpintų tik jos infrastruktūra.
„Noriu pasakyti, kad salos projektas nėra valstybinis projektas. Pačią salą, kaip infrastruktūrą, greičiausia būtų patikėta vystyti „Epso-G“ grupei“, – teigė ministras.
„Tai būtų nacionalinis projektas, kuriame galėtų dalyvauti visi mūsų rinkos žaidėjai, plius užsienio investuotojai“, – kalbėjo jis.
Lietuvos energetikos agentūra ir JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija pernai lapkritį pasirašė susitarimą dėl Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos studijos rengimo. Jos pagrindu bus rengiama trečioji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija po 2030 metų. Ją tikimasi patvirtinti 2024 metų pradžioje.