Trečiadienį Vyriausybės pasitarime pristatomame plane numatomos dvi alternatyvos. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pritaria radikalesniajai, kuria siūloma visiškai naikinti Migracijos departamentą, atsisakant 80 šiuo metu įstaigoje esančių pareigybių. Policijai būtų perduodamas migracijos politikos įgyvendinimas, pilietybės suteikimo ir atėmimo, dokumentų išdavimo ir keitimo užsieniečiams, vizų išdavimo procedūros. Taip pat policija tvarkytų užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą.
Tuo metu VSAT būtų atsakinga už prieglobsčio procedūrų vykdymą, užsieniečių grąžinimą, išsiuntimą, konsultacijas dėl vizų.
VRM nurodo, kad šis variantas leistų sukurtį vientisą sistemą, kurioje institucijoms būtų aiškiai padalytos atsakomybės, išspręsti institucijų pavaldumo ir koordinavimo klausimai, trumpėtų prieglobsčio nagrinėjimo terminai ir kitos procedūros.
Pertvarkos plane nurodoma, kad policijai tam reikėtų 30, VSAT - 13 pareigybių.
Antroji VRM siūloma alternatyva - dalinė reorganizacija, kai Migracijos departamentui būtų paliekamos 35 pareigybės, o VSAT ir policijai perduodama tik dalis departamento funkcijų. Tokiu atveju siūloma, kad policija vykdytų visas su vizomis ir su dokumentų išdavimu užsieniečiams susijusias procedūras (išduotų leidimus gyventi, kelionės dokumentus, pažymas ES piliečiams ir kt.), taip pat tvarkytų neįleidžiamų į Lietuvą asmenų sąrašą. Tuo metu VSAT rūpintųsi tik užsieniečių grąžinimu ir išsiuntimu ir konsultacijomis dėl vizų.
Įgyvendinus šį pertvarkos variantą, policijai reikėtų 20, VSAT - keturių papildomų pareigybių.
Parengti migracijos procesų optimizavimo planą Vyriausybė nusprendė pernai spalį. Siūloma, kad pertvarka būtų baigta iki 2016-ųjų sausio.
Vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui kalbant apie permainas Migracijos departamente, Seimo narys Kęstutis Masiulis pasigendo diskusijų ne apie procesus, bet apie turinį:
„Migracijos sistemai reikalinga radikali reforma. Ne tiek svarbu ar pažymas išdavinės atskiras departamentas, ar policija, tačiau bėda, kad Lietuva visai neturi migracijos politikos. Visuomenė sensta, iš šalies kasmet išvyksta po 35 tūkst., daugiausiai jaunų žmonių, o ką valstybė daro, kad pritrauktume lietuvius atgal į savo gimtinę? Izraelis ar Vokietija išleidžia daugybę pinigų, kad pritrauktų savo tautiečius namo ir jie pasiekia puikių rezultatų. Į Izraelį kasmet imigruoja po keliasdešimt tūkstančių žydų iš viso pasaulio, o Lietuva tiesiog pasyviai stebi kaip kasmet mažėja gyventojų. Galbūt mūsų šalis nėra tokia patraukli europiečiams, bet daug lietuvių kilmės žmonių norėtų atvažiuoti į Lietuvą iš Rusijos, Ukrainos, Pietų Afrikos, Lotynų Amerikos. Užsienyje gyvena per 2 mln. lietuvių kilmės asmenų, bet Lietuva nededa jokių pastangų juos prikviesti atgal. Turime Turizmo departamentą kuris skatina turistus atvykti į Lietuvą, turime „Investuok Lietuvoje“, kurie kviečia investicijas, o migracijos politikos neturime jokios. Ministras turėtų atkreipti dėmesį ne tik į biurokratinius organizacijų sujungimus ar atskyrimus, bet ir į migracijos politikos turinį. Lietuvai reikia ne tik investicijų ir „Investuok Lietuvoje“, bet ir pačių lietuvių bei politikos „Grįžk į Lietuvą“, - tvirtina
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
