Lietuva „demokratijos indekse“ iškopė į 6 vietą, bet latviai valstybę valdo žymiai geriau.
Ne visur, kur iškaboje parašyta „demokratija“, ji egzistuoja iš tikrųjų. Taip teigiama naujausiame Vokietijos Bertelsmanno fondo tyrime. Jo rezultatai liudija, kad formaliai demokratinių valstybių skaičius pasaulyje padidėjo, tačiau tikrovėje jos vis dažniau tampa paslėptomis autokratijomis, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“.
Šią nerimą keliančią išvadą padarė „Bertelsmann Transformation Index 2008“ (BTI 2008) tyrimo, aprėpiančio 125 pasaulio šalis, autoriai.
Lietuva – 6-oji
BTI 2008m. indekse vertinamos pasaulio valstybės skirstomos į du sąrašus. Į vieno iš jų, kuriame konstatuojama valstybės politinių ir ekonominių permainų būklė (Status Index) 2005 – 2007 m., pirmąjį dešimtuką pateko Čekija (1 vieta - 9,56 balų), Slovėnija (2 vieta – 9,49), Estija (3 vieta – 9,42 ), Taivanas (4 vieta – 9,33), Vengrija (5 vieta – 9,18), Lietuva (6 vieta – 9,16), Slovakija (7 vieta – 9,14 ), Čilė (8 vieta - 8,99), Urugvajus (9 vieta – 8,90 ) ir Pietų Korėja (10 vieta – 8,89).
Lietuva naujausiame indekse pasilypėjo vienu laipteliu: 2006 m. sąraše ji užėmė 7 vietą. Šiemet iš pirmojo dešimtuko iškrito Lenkija, 2006 m. indekse užėmusi 9 vietą. Dabar ji liko 11 vietoje (8,76). Kaimyninė Latvija atsidūrė 13 vietoje (8,6), 2006 m. ji buvo 14.
Tačiau Latvija padarė šuolį kitame BTI 2008 indekso sąraše, kuriame vertinama valstybių politinio valdymo kokybė (Management Index). Indekso sudarytojai pabrėžia, kad šiemet šiame sąraše įvyko daugiausia permainų – iš lyderių pozicijų iškrito Slovėnija, Lietuva ir Čekija, o jų vietas užėmė Urugvajus, Kroatija, Pietų Afrikos Respublika ir Latvija. Lietuva politinio valdymo sąraše 2006 m. buvo užėmusi 9 vietą.
Tuo tarpu Latvija iš 16 vietos pakilo į 10. Į pirmąjį dešimtuką pateko Čilė (1 vieta – 7,52 balo), Estija (2 vieta – 7,43, pakilusi iš 7 vietos 2006 m.), Botsvana (3 vieta – 7,33), Mauricijus (4 vieta – 7,23), Slovakija (5 vieta – 7,20), Pietų Korėja (6 vieta – 7,09), Taivanas (7 vieta – 7,04), Urugvajus (8 vieta – 6,93), Kroatija (9 vieta – 6,87) ir Latvija (10 vieta – 6,86). Lietuva šiame sąraše kartu su Brazilija ir Kosta Rika dalijasi 15 vietą (6,70 balų).
Demokratijos su defektais
„Bertelsmann Transformation Index 2008“ rezultatai Berlyne bus pristatyti antradienį, tačiau „Die Welt“ iš anksto galėjo susipažinti su tyrimo duomenimis.
Pasak dienraščio, siekiant sudaryti 2008 m. BTI indeksą jau trečią kartą nuo 2003-ųjų buvo išnagrinėtos politinės ir ekonominės transformacijos 125 pasaulio šalyse. Pažymėtina, kad į BTI tyrimus neįtraukiamos didžiausios pramoninės šalys, įskaitant Vokietiją, pastebi savaitraštis.
Gauti rezultatai patvirtino egzistuojant naują fenomeną: nors vis daugiau šalių laikomos demokratinėmis, tuo pat metu didėja valstybių, kuriose demokratinė sistema praranda savo turinį, skaičius. Antai 75 iš 125 Bertelsmanno fondo tirtų valstybių oficialiai veikia demokratinė sistema su laisvais rinkimais, valdžių pasidalijimu ir pilietinėmis teisėmis. Lyginant su 2006 metais, tokių valstybių yra 5 daugiau. O valstybių, kuriose nuo 2006 m. buvo įvesti laisvi ir sąžiningi rinkimai, padaugėjo nuo 69 iki 79. Tačiau daugelyje šalių šios tendencijos nestabilios, rašo „Die Welt“. Antai tik 23 iš visų tyrinėtų demokratijų neturi esminių trūkumų. 41 valstybė buvo įvardinta kaip „demokratija su defektais“, o 10 – „su esminiais defektais“.
Nors oficialiai jos vis dar atitinka minimalius demokratinius standartus, tačiau praktikoje buvo nustatyti rimti teisinės valstybės principų pažeidimai, pavyzdžiui, opozicijos veiklos varžymas ir manipuliavimas rinkimais. „Jos yra pilkojoje zonoje tarp demokratijos ir autokratijos“, - teigia projekto vadovas Hauke Hartmannas. Pats ryškiausias „demokratijos su esminiais defektais“ pavyzdys – Rusija. Į šių valstybių grupę naujausiame tyrime taip pat pateko ir Venesuela. Didžiausias, pasak Hartmanno, pavojus demokratijai kyla tose šalyse, kuriose ji jau gana ilgą laiką išlieka silpna. „Kuo ilgiau šalis yra tokioje padėtyje, tuo skeptiškiau jos gyventojai vertina demokratinę sistemą ir jos institutus“, - tvirtina H. Hartmannas.
Lyginant su 2006-aisiais demokratijos būklė žymiai pablogėjo 8 šalyse. Didžiausias nuosmukis užfiksuotas Tailande, kuriame į valdžią atėjo autoritarinė karinė vyriausybė. Jei 2006 m. indekse Tailandas dar buvo laikomas „demokratija su defektais“, tai naujajame tyrime ši šalis pateko į „nuosaikių autokratijų“ kategoriją. Tuo tarpu Liberija padarė pažangą – ji naujajame indekse užėmė aukštesnę poziciją. Po 2006 m. surengtų prezidento rinkimų ši Afrikos šalis gali būti vadinama demokratine valstybe, teigia dienraštis. Liberijos prezidente išrinkus buvusią ekonomistę Ellen Johnson-Sirleaf, ilgai trukusio pilietinio karo nualinta šalis netrukus ėmėsi vykdyti daug žadančias demokratines reformas.
Aukščiausi balai – Čekijai
„Bertelsmann Transformation Index 2008“ duomenimis tik 14 iš 125 tirtų valstybių gali būti laikomos konsoliduotomis demokratijomis su rinkos ekonomika. Prie jų priskirtos 8 naujosios ES šalys, dvi Azijos valstybės – Taivanas ir Pietų Korėja – bei 3 Lotynų Amerikos valstybės: Čilė, Urugvajus ir Kosta Rika.
Aukščiausias BTI 2008 įvertinimas atiteko Čekijai. Lyginant su 2006 m. tyrimu tik viena valstybė indekse pakilo aukščiau ir prisijungė prie pirmaujančių. Tai Latvija, rašo „Die Welt“. Visos šios grupės valstybės apibūdinamos kaip šalys, kurių sistema be didesnės žalos gali atlaikyti krizes ir vyriausybių pasikeitimus. Antai Lenkijoje brolių Kaczynskių režimas ir jų populistinė politika niekaip nepakeitė šalies demokratinių standartų.
Rumunija ir Bulgarija – antroje grupėje
Stebina, kad pačios jauniausios ES narės – Rumunija ir Bulgarija – BTI 2008 indekse pateko į antrąją šalių grupę, kuri pavadinta „progresuojančia transformacija“, rašo „Die Welt“. Vasario pradžioje Europos Komisija išreiškė apgailestavimą, kad abi šios šalys deda per mažai pastangų kovojant su korupcija. Tyrimo autoriai Rumunijos ir Bulgarijos pažangą sieja su jų naryste ES. Tai esą buvo stiprus stimulas imtis politinių permainų. Tuo tarpu Turkijos atveju pažanga nevienareikšmė. Prasidėjus deryboms dėl narystės ES reformatoriškas šios šalies įkarštis atslūgo, o pagarba demokratiniams institutams iki šiol yra nepakankama. Kita vertus, Turkija nemažai pasiekė plėtodama ekonomiką, priduria dienraštis.
Bertelsmanno fondo tyrimo rezultatai liudija, kad 50 pasaulio šalių neatitinka net minimalių demokratijos kriterijų. Blogiausia padėtis Somalyje. Ši valstybė užėmė paskutinę vietą ir politinių, ir ekonominių permainų požiūriu, ji liko paskutinė ir vertinant reformatoriškas vyriausybės pastangas, rašo „Die Welt“.
