Alytiškių pora teigia, kad už liepos mėnesio lietų jiems teks susimokėti 7,24 Eur. Sąskaitą atsiuntė UAB „Dzūkijos vandenys“. Žmonės sako nesuprantantys, kodėl turi mokėti už gamtos reiškinį bei kaip šis mokestis apskaičiuojamas. Neva kas mėnesį keičiasi kubo kaina.
Alytiškiai stebisi ir tuo, kaip „Dzūkijos vandenys“ geba apskaičiuoti, kiek kubų lietaus vandens ištekėjo iš kiekvieno, į sistemą prisijungusio, gyventojo kiemo. Juk viename miesto rajone gali lyti smarkiau, kitame – mažiau.
„Čia yra keli įdomūs klausimai. Nesu girdėjęs, kad būtų apmokestinti krituliai, nes bet kokiu atveju tai – gamtos reiškinys, kad ir į kanalizaciją nubėga. Kitas klausimas – kaip paskaičiuoja kubus, kadangi mano rajone gali kritulių iškristi daugiau, kitur mažiau ir atvirkščiai. Ir dar įdomu, ką jie mums parduoda?“ – retoriškai klausė alytiškis.
5 kartus brangesnis lietus
UAB „Dzūkijos vandenų“ atstovo Tomo Valatkos teigimu, šį mokestį alytiškiai moka nuo 1996 metų. Manoma, kad šįkart sąmyšis gavus sąskaitą kilo dėl to, kad „už lietų“ liepos mėnesį reikėjo sumokėti kone 5 kartus daugiau nei įprasta.
„Būtent liepos mėnesį Alytaus mieste iškrito apie 100 ml kritulių, kai prieš tai būdavo 25 ml ir pan. Tad gyventojai gavo 5 kartus didesnis sąskaitas, o tai iškart atkreipė dėmesį.
Kai sausra buvo, reikėjo mokėti po 1,5 Eur ar 1 Eur, o dabar 7 Eur”, – mano UAB „Dzūkijos vandenys“ ekonomikos ir pardavimų departamento direktorius T. Valatka.
Jam keista, kodėl šis mokestis dėmesio sulaukė tik dabar, o ne, pavyzdžiui, pernai, kai šalyje nuolat pliaupė lietūs.
Nesusipratimą bei sumaištį, kad gyventojai moka už lietų, galėjo sukelti ir mokesčio pavadinimas sąskaitoje.
„Kadangi nėra sąskaitos eilutėje daug vietos, tai ir buvome parašę, įvardiję mokestį – lietus. Tuomet ir prasidėjo žmonių išvedžiojimai, kad už saulę, už gražų dangų reikėtų mokėti.
Pataisysime eilutę ir užrašysime aiškiau, kad tai yra mokestis, už lietaus nuotekų išleidimą į nuotekų valymo sistemą. Kad būtų aišku, jog mokėti reikia ne už tai, kad lietus lyja, o, kad gyventojai nuo savo kiemo ar stogo paviršines nuotekas išleidžia į nuotekų valymo sistemą, kur jos yra surenkamos ir praeina visą išvalymo procesą“, – aiškino T. Valatka ir pasakė, kur išleidžiamos „už lietų“ surinktos lėšos.
„Visos lėšos surenkamos už visas nuotekas yra skiriamos nuotekų tvarkymo veiklai finansuoti. Tiek tinklų, tiek nuotekų siurblinės, nuotekų valyklos, dumblo tvarkymo ir t. t.”, – vardijo T. Valatka.
Mokestis taikomas ne visiems
Kaip tv3.lt portalui teigė UAB „Dzūkijos vandenų“ atstovas, mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimą, moka nuosavų namų gyventojai, tačiau ne visi. Tik tie, kurie savo sklype susidarančias lietaus nuotekas tiesiogiai išleidžia į „Dzūkijos vandenų“ lietaus nuotekų tinklus.
Didžioji dalis nuosavų namų, kaip ir visi daugiabučiai Alytuje, prie šių tinklų nėra prijungti, tad ir mokestis jiems netaikomas.
„Gyventojai, kurie savo nuotekas išleidžia į gamtą ar į paviršinių nuotekų tinklus, jie nemoka už tą paslaugą. Bet tie gyventojai, kurie paviršines nuotekas yra suvedę į buitinių ir gamtinių nuotekų tinklus, kitaip tariant kanalizaciją, moka kaip už susidariusias nuotekas. Tokiu būdu leidžiami papildomi vandenys į nuotekų surinkimo sistemą, kurioje jie praeina visą procesą: nuo pat surinkimo iki išvalymo ir t. t.
Alytuje nėra nė vieno daugiabučio suvesta į tuos nuotekų tinklus, tad mokestis taip pat netaikomas“, – tv3.lt kalbėjo T. Valatka.
Tokių, kurie paviršines nuotekas nukreipia į nuotekų surinkimo sistemą, Alytuje – vienetai. Esą galima suskaičiuoti vos 10 nuosavų namų, kuriems taikomas šis mokestis.
„Tai yra išskirtiniai atvejai, jei leidžiama jungtis į sistemą. Įprastai to daryti neleidžiame niekam, nes nuotekų sistemos hidraulika nėra apskaičiuota lietui. Nes jei būna liūtys – kyla daug problemų, susidaro dideli kiekiai lietaus, nuotekos sukyla, apsemia rūsius ir panašiai.
Todėl ieškome ir randame daug nelegaliai prie sistemos paviršines nuotekas prijungusių žmonių“, – sako T. Valatka.
Kiek kainuoja lietus?
Beje, alytiškių pora internete paviešinusi sąskaitą, anot pašnekovo, taip pat buvo vieni iš tų nelegaliai prisijungusių prie sistemos. Tačiau jiems buvo padaryta išimtis ir leista legaliai prisijungti. Vadinamą „lietaus mokestį“ jie moka jau 10 metų.
„Šiuo atveju, tas žmogus – išimtis ir turėtų būti lyg ir dėkingas, nes kai suradome, jis buvo net nelegaliai pasijungęs prie mūsų sistemos. Tad, matyt, derėjo atjungti ir, kad jis pats ieškotų būdų, kaip išspręsti šią savo problemą. Bet jam buvo padaryta išimtis ir jis jau 10 metų mokėjo tą mokestį“, – teigė T. Valatka.
Anot įmonės atstovo, lietaus mokesčio dydis priklauso nuo kritulių kiekio bei taikomų koeficientų.
„Mokestis skaičiuojamas pagal teritorijos plotą, nuo kurios yra surenkamos nuotekos ir patenka į nuotekų surinkimo sistemą. Tai yra stogas, kiemas, aikštelė ir pan.
Tad įvertinus plotą, taikomi koeficientai. Pavyzdžiui, stogui, žvyruotai dangai taikomi atskiri koeficientai.
Viskas apskaičiuojama pagal taikomą formulę: dauginamas plotas iš kritulių kiekio ir taikomo nuotekų koeficiento. Taip apskaičiuojama, kiek būtent kubinių metrų paviršutinių nuotekų buvo išleista į nuotekų surinkimo sistemą.
Visa ši mokesčio apskaičiavimo tvarka yra reglamentuota ir patvirtinta Aplinkos ministerijos“, – sakė T. Valatka.
Lietaus kaina savivaldybėse gali skirtis
Šiuo metu vadinamasis lietaus mokestis egzistuoja 12 šalies miestų. Kai kuriuose tokio mokesčio nėra, nors jis ir apibrėžtas tam tikruose Aplinkos ministerijos teisės aktuose.
Aplinkos ministerijos atstovai pabrėžia, kad mokestis taikomas ne už lietų, o už paviršinių nuotekų tvarkymą. Už šią paslaugą tarifus tvirtina savivaldybių tarybos, tad atskirose savivaldybėse paviršinių nuotekų tvarkymo tarifai gali skirtis. Mokestis paskaičiuojamas pagal specialią metodiką.
„2014 metais įsigaliojus naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui (toliau – Įstatymas), jame nustatyta pareiga juridiniams asmenims atsiskaityti už gaunamas paviršinių nuotekų (ne lietaus!) tvarkymo paslaugas.
Pagal minėtame įstatyme įtvirtintą apibrėžimą, paviršinės nuotekos – tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).
Tarifus už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas (eur/m3) tvirtina savivaldybių tarybos. Tarifai skaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. O3-942 patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prieš tvirtinimą derinami su Komisija, kuri pagal Įstatymo nuostatas turi pareigą derinti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūrėti, kaip jos taikomos.
Atskirose savivaldybėse paviršinių nuotekų tvarkymo tarifai gali skirtis“, - aiškina Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas.
Anot pašnekovo, pagal Įstatymo 22 str. 4d. „Abonentai privalo atsiskaityti su paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.“
Paviršinių nuotekų išleidimas į buitinių nuotekų tinklus draudžiamas, išskyrus atvejus, jei mišrių nuotekų surinkimo sistemos įrengtos iki 2006 m.
„Juridinių asmenų atiduodamas tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis gali būti išmatuojamas apskaitos prietaisais arba apskaičiuojamas pagal formulę, įvertinant valdomos teritorijos dangos tipą (nuo pastatų stogų, asfaltuotos dangos nuteka daugiau paviršinių nuotekų, negu nuo pvz. skalda padengtų plotų, kur dalis vandens susigeria į gruntą).
Tiek Įstatymo, tiek Reglamento nuostatos privalomos visiems asmenims, juose nenumatyta galimybė šių teisės aktų nuostatas taikyti pasirinktinai”, – teigė I. Valūnas.
Lėšos infrastruktūrai
Lėšas surinktas iš paviršinių nuotekų mokesčio savivaldybės turėtų skirti vystyti ir išlaikyti paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą.
„Lyginant su situacija iki 2014 m., kainos už paviršinių nuotekų tvarkymą pokyčius lėmė ne paviršinio nuotėkio koeficientų reikšmės, bet Įstatyme įtvirtinti „sąnaudų susigrąžinimo“ ir „teršėjas moka“ principai, taip pat paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros principai, pagal kuriuos Komisija patvirtino paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką.Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti apskaičiuotos pagal šią metodiką.
Iki Įstatymo įsigaliojimo 2014 m. paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymas nebuvo reglamentuotas, tikėtina, kad ne visos paviršinių nuotekų tvarkytojų patirtos būtinosios sąnaudos buvo įskaičiuojamos ir t. t., todėl pokyčiai šioje srityje yra dėsningi ir nukreipti į tai, kad paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjai galėtų teikti kokybiškas ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančias paslaugas, vystyti ir išlaikyti paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą.
Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 18 str. 2 dalyje nustatyta, kad „pagrindinis paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo šaltinis – abonentų lėšos, sumokėtos už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas (paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį), ir savivaldybių biudžetų lėšos““, – aiškino I. Valūnas.
