Šiuose rinkimuose jis varžėsi su europarlamentaru Antanu Guoga.
Elektroniniame balsavime E.Masiulis surinko apie 75 proc. suvažiavimo delegatų balsų, A.Guoga - maždaug 21 procentą.
Pasisakydamas suvažiavimo delegatams politikas dėkojo A.Guogai už konkurenciją.
„Ten, kur yra konkurencija, pas liberalą atsiranda kraujotaka“, - sakė E.Masiulis.
E. Masiulis - rimtas pasirinkimas
41- erių E.Masiulis Liberalų Sąjūdžiui vadovauja nuo 2008 metų. Klaipėdos universitete politikas yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį.
Seimo nariu jis renkamas nuo 2004 metų, prieš tai dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu. 2008-2012 metais E.Masiulis ėjo susisiekimo ministro pareigas. Šiuo metu politikas yra Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.
Tapęs partijos vadovu dar vienai dvejų metų kadencijai, E.Masiulis pasiūlė A.Guogą į partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo postą, suvažiavimas tam pritarė.
Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojais taip pat patvirtinti Remigijus Šimašius, Simonas Gentvilas, Gintaras Steponavičius, Edita Rudelienė, Marcijonas Urmonas, Simonas Kairys ir Eugenijus Gentvilas.
Antanas Guoga pralaimėjęs nuenusiminė
Partijos pirmininko rinkimus pralaimėjęs A.Guoga suvažiavime pranešė partijoje bursiąs „Klestinčios Lietuvos“ frakciją, į kurią kvies ne tik partijos narius, bet ir nepartinius žmones.
„Nereikia skaldyti, o galime stiprinti viduje, tiesiog norėčiau turėti visuomenės veikėjų, žmonių, kurie turi tikslą „Klestinti Lietuva“. Nebūtinai buvę ilgai politikoje, o tiesiog žmonės, kurie žino, ko jie nori ir ką jie daro.Nebūtinai visiems į partiją stoti“, - BNS šeštadienį sakė A.Guoga.
Paklaustas, kaip ketina suderinti nepartinių veikėjų veikimą partijoje, A.Guoga paaiškino: „Gali partija kelti nepartinius į rinkimų sąrašą“.
„Darysime siurprizus. Pažadu, kad bus daug sensacijų ir bus labai įdomu“, - kalbėjo europarlamentaras, tačiau galimų susibūrimo narių pavardžių kol kas neatskleidė.
