Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su skandalais, kurie lydi ar lydėjo šiemet Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų narius ar kandidatus rinkimuose. Šį kartą atėjo Liberalų sąjūdžio eilė.
Lietuvą supurčiusioje byloje nuteistas Liberalų sąjūdis
Praėjusių metų rudenį Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis, tarp jų ir buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, jam skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė.
Liberalų lyderio Eligijus Masiulis įkliuvo teisėsaugai su galimu kyšiu iš koncerno „MG Baltic“ atstovų ir užsisuko politinės korupcijos byla. 106 200 eurų E.Masiulis kaip kyšį gavo iš verslininko, tuomečio koncerno „MG Baltic“ valdybos nario Raimondo Kurlianskio.
Taip pat nuteistas Liberalų sąjūdis, kaip juridinis asmuo, jam skirta apie 400 tūkstančių eurų piniginė bauda.
Taip pat tąkart teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis prašė Viktoro Gapšio (tuo metu Darbo partijos nario), pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, kad šie taip, kaip prašė R. Kurlianskis.
VIKTORIJA ČMILYTĖ-NIELSEN
Liberalų sąjūdžio sąrašo vedlė Seimo rinkimuose ir kol kas Seimo pirmininkė Viktoriją Čmilytę-Nielsen į politiką pasuko 2015 m., tada kaip Liberalų sąjūdžio narė buvo išrinkta į Seimą.
Nuo tada ant jos krenta tėvo praeities šėšėlis, mat kelerius metus prieš tai paaiškėjo KGB rezervo karininkų sąrašai, kuriuose puikavosi ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje gerai žinoma Viktoro Čmilio pavardė. Tuo metu kilo diskusijos, ar tėvo praeitis nepakenks politikės karjerai.
Vienoje iš paviešintų KGB pažymų teigiama, kad V. Čmilis, noriai atlikęs dvi paskirtas užduotis, sugeba pelnyti pašnekovo pasitikėjimą ir yra pakankamai pastabus.
„Mano dukrai tuo metu buvo keli mėnesiai ir pagal anų laikų įstatymus, kaip paskui sužinojau, neturėjo teisės manęs siųsti, nes, kaip aš supratau, turėjau pridengti vietinius funkcionierius: matyt, gaudavo planą ir kažkas turėjo važiuoti, o mane išsiuntė, nes buvau jaunas, stiprus, sportininkas“, – tuo metu „Šiaulių naujienoms“ kalbėjo V. Čmilis.
VIRGILIJUS ALEKNA nr. 2
Nors „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalo sutepti politikai ir paliko Liberalų sąjūdį, ši istorija šešėlį metė ir ant antruoju numeriu partijos sąraše įrašyto olimpinio čempiono V. Aleknos.
Prieš dvejus metus Antanas Guoga, liudydamas korupcijos byloje, prasitarė girdėjęs, kad V. Aleknai galėjo būti sumokėti 200 tūkst. eurų, kad šis kandidatuotų su Liberalų sąjūdžiu.
Interviu Lietuvos ryto televizijai metu V. Alekna neigė, kad gavo pinigų už kandidatavimą. Buvo kalbama, kad 200 tūkst. buvo perduoti olimpinio čempiono žmonai, o juos perdavė liberalas Šarūnas Skyrius.
V. Alekna tuomet prisipažino, kad Š. Skyrius – jo kaimynas, politikai bendrauja šeimomis, tačiau jokių pinigų nei iš Š. Skyriaus, nei iš Liberalų sąjūdžio V. Aleknos tikino negavęs.
EDITA RUDELIENĖ nr. 4
Į bene daugiausiai skandalų iš dabartinių Liberalų sąjūdžio narių yra patekusi buvusi Trakų rajono merė E. Rudelienė. Politikė kirčių gavo ir dėl galimo nepotizmo, ir dėl kelionių koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
Nustatė šiurkštų pažeidimą
Karščiausia istorija su E. Rudeliene įvyko prieš 5 metus, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad politikė šiurkščiai pažeidė viešų ir privačių interesų derinimo reikalavimus, kai pasirašė charakteristiką dėl sostinėje mokyklos direktoriumi besidarbinančio savo bendraturčio.
Buvusi Trakų rajono merė nusižengė pakartotinai, nepraėjus metams nuo ankstesnio pažeidimo, taip pat susijusio su minėtu bendraturčiu. VTEK prašo teismo skirti politikei baudą, kuri siektų nuo 600 iki 1,6 tūkst. eurų.
„Situacija buvo tokia, kad asmuo pretendavo eiti vienos Vilniaus gimnazijos vadovo pareigas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, prašė pateikti informaciją apie pretendentą, charakterizuoti jį kaip vadovą – E. Rudelienė tą atsakymą pasirašė. Toje situacijoje ji privalėjo nusišalinti, bet to nepadarė“, – sprendimą komentavo VTEK atstovė.
VTEK konstatavo pažeidimą, kad E. Rudelienė ne kartą sprendė klausimus dėl savo bendraturčio Jono Kietavičiaus, kai jis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos vadovo pareigas. Klausimai daugiausia buvo susiję su jo atostogomis, algos koeficientu.
E. Rudelienė, jos vyras ir J. Kietavičius kartu valdo du sklypus.
Postuose – savi: sutuoktinis laimėjo konkursus už savivaldybės pinigus
2020 metų pradžioje LRT tyrimų skyrius paskelbė, kad Trakų rajone viešpatauja nepotizmas. Didelės įtakos skiriant „savus“ turi susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, tačiau pyrago dalį atsiriekusi yra ir E. Rudelienė.
Kaip skelbė LRT, kai buvusios merės anytai Danei Rudelienei dėl amžiaus teko atsisakyti vieno savivaldybės skyriaus vedėjos posto, tame pačiame skyriuje ji paskirta specialiste. Savivaldybės Kultūros skyriuje darbą gavo merės patarėjos, atsakingos už kultūrą, Evelinos Kislych-Šochienės sutuoktinis Algirdas Šochas.
O pačios E. Rudelienės vyro Henriko Rudelio vadovaujamas Lentvario laisvalaikio klubas gavo savivaldybės paramą. H. Rudelio ir jo mamos valdoma įmonė laimėjo ir savivaldybės pinigais finansuoto projekto pirkimo konkursą. E. Rudelienė daugelio iš šių ryšių buvo nedeklaravusi ir tai padarė tik žurnalistams uždavus klausimus.
Rekomendacijos nė motais – atostogavo Azijoje
E. Rudelienės pavardė sušmėžavo antraštėse ir koronaviruso kontekste. Nors 2020 metais jau buvo stipriai rekomenduojama niekur nevykti, tuo metu Trakų rajono merė atostogavo Tailande.
Nors ši šalis tuomet nebuvo įtraukta į rizikos šalių sąrašą, medikai rekomendavo tautiečiams susilaikyti nuo kelionių. Visgi E. Rudelienė rekomendacijų nepaisė ir socialiniuose tinkluose dalijosi atostogų egzotiškoje šalyje kadrais.
ARMINAS LYDEKA nr. 7
Neigiamame kontekste ne kartą skambėjo Seimo nario, etiketo žinovo Armino Lydekos pavardė. Politikas nemalonumų turėjo ir dėl galimo sukčiavimo, ir dėl įtarimų sukėlusio būsto remonto.
Iš diplomatinės tarnybos išmetė dėl sukčiavimo
1994 m. tuometinis užsienio reikalų ministras Povilas Gylis pasirašė įsakymą, kuriuo A. Lydeka atšauktas iš Lietuvos ambasados Rusijoje pirmojo sekretoriaus pareigų. Įvardinta atleidimo priežastis – A. Lydeka neteko pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą.
Kaip prieš beveik dešimtmetį skelbė LNK žinios, pasitikėjimo A. Lydeka neteko po Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje Romualdo Kozyrovičiaus pavesto atlikti vidinio ambasados patikrinimo.
Nustatyta, kad ambasados seife trūksta pinigų, kurie buvo surinkti už išduotas vizas. R. Kozyrovičiaus teigimu, įtarta, kad A. Lydeka rusams galėdavo padėti greičiau gauti vizą į Lietuvą už atlygį.
„Kalbos visokios ėjo, bet aišku, kad jokių įrodymų niekas negalėjo turėti ir neturėjo, nes buvo tokios didelės eilės, kad gal buvo už eilę imami pinigai, gal už skubotumą, už greitumą, bet iš esmės niekas nebuvo įrodyta, jokie veiksmai nebuvo vykdomi“, – tuomet komentavo buvęs ambasadorius Rusijoje.
Pats A. Lydeka tokius kaltinimus neigė ir vadino melu bei šmeižtu.
Problemos dėl pakeltos palėpės
A. Lydekai apkarto prieš daugiau nei dešimtmetį vykdytos statybos. Politikas norėjo pakelti Žydų gatvėje įsikūrusio namo palėpę, nors tai yra draudžiama daryti, nes statinys – kultūros paveldo objektas.
„Labai nemalonu, kad tai daro Seimo narys, kuris turėtų būti pavyzdžiu visiems, tvarko savo gyvenamąjį namą ne pagal įstatymus. Jo gyvenamas namas yra kultūros paveldas, įregistruotas į vertybių registrą, o jis elgiasi, kaip su eiliniu namu ir nežinau, kas jam išdavė tokią dokumentaciją, kad šis namas yra nevertingas.
Jis jį tobulina pagal Statybos įstatymą, o tai yra visiškai neleistina, nes kultūros paveldas yra tvarkomas pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą“, – tuomet portalo delfi žurnalistams komentavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.
Pasak jos, kai tik atsakingos institucijos pradėjo domėtis atliekamais darbais, A. Lydeka suskubo ardyti ką buvo pridirbęs.
„Galiu labai atsakingai pareikšti, kad tai yra visiškas kaimynės šmeižtas, 100 proc. kaimynės šmeižtas. Su kaimynais labai gerai sutariu, bet yra ta kaimynė, kuri visiškai su visais nesutaria“, – situaciją tuomet komentavo A. Lydeka ir tikino, kad visi statybos darbai atitinka teisės aktus.
Politiko namų remontas buvo sustabdytas, tačiau po metų A. Lydeka neleistinus darbus pašalino, pakoregavo statybų planą ir gavo atsakingų institucijų leidimą.
SIMONAS KAIRYS nr. 8
O štai kultūros ministras Simonas Kairys taip pat nebuvo šventas, visgi atsidūrė „čekiukų“ skandalo centre.
Tačiau, pagal Andrių Tapiną, S. Kairio net negalima vadinti čekistu, mat būdamas Kauno tarybos nariu jokių dokumentų apie išlaidas neteikė ir ataskaitas „piešė iš lubų“.
Skirtingai nuo kolegės ministrės Gintarės Skaistės, pinigų Kairys negrąžino, į prezidento raginimus atsistatydinti nereagavo, viešai teigė nieko blogo nepadaręs, o pinigų grąžinimas, pasak jo, būtų tik sukėlęs daugiau klausimų.
„Aš visada teigiau ir teigsiu, kad pinigų grąžinimas kelia dar daugiau klausimų. Tada tu pripažįsti, kad esi padaręs kažkokį labai blogą dalyką. Tada dar klausimas – politikai nėra dideli verslininkai ar panašiai. Iš kur tos sumos, kurias tu grąžini?“ – „Žinių radijui“ svarstė kultūros ministras.
Ministrui ne išeitis buvo ir atsistatydinimas, neva toks sprendimas galimas tuo atveju, jei aplankytų jausmas, kad nebepavyksta tvarkytis kuruojamame sektoriuje.
BNS turimos politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų.
„Čekiukų“ skandalas Lietuvoje kilo po to, kai buvo atskleista, jog kai kurie politikai piktnaudžiavo Seimo nariams skirtomis kanceliarinėmis išlaidomis.
VIKTORAS PRANCKIETIS nr. 9
Taip pat V. Pranckiečio pavardė buvo linksniuota nemaloniame kontekste. Buvęs Seimo pirmininkas vos išvengė apkaltos dėl nuslėptos saugumo informacijos, o pasipiktinimo sukėlė ir jo kelionės namo už mokesčių mokėtojų pinigus.
2019 m. spalį LVŽS dukart balsavo dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu, atstatydinimo iš Seimo Pirmininko, bet abiem atvejais balsų atleidimui neužteko
Nemalonumai dėl Rozovos
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė Irina Rozova, jei buvo kam nežinoma, tai per užraeitą Seimo kadenciją išgarsėjo kaip reikiant. Politikė išgarsėjo dėl įtartinų savo ryšių su rusų diplomatais. Dėl to opozicija ne kartą bandė surengti Seimo narei apkaltą, o dėl I. Rozovos savo posto galėjo netekti ir V. Pranckietis.
2019 m. paaiškėjo, kad Seimo pirmininkas pusantrų metų slėpė Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą, kad I. Rozovai neleista dirbti su slapta informacija. Tai sukėlė įtarimą politikams, nes identišką raštą apie Mindaugą Bastį V. Pranckietis paviešino iškart.
V. Pranckietis tuo metu gynėsi, kad M. Basčio ir I. Rozovos situacijos yra skirtingos, o jis elgėsi taip, kaip reikalavo situacija – nesuteikė politikei leidimo dirbti su slapta informacija. Tuo metu V. Pranckietis atvirai konfliktavo su jį iš posto išversti norinčiu R. Karbauskiu.
Valdantiesiems Seimo pirmininko veiksmai atrodė kaip pretekstas pradėti apkaltos procesą V. Pranckiečiui. Opozicijos atstovai, iki tol gynę V. Pranckietį, prakalbo, kad galbūt palaikytų jo apkaltą.
Visgi, apkalta V. Pranckiečiui nebuvo iškelta ir jis iki kadencijos pabaigos liko savo poste. Kaip ir I. Rozova, nes opozicijos bandymai išmesti ją iš parlamento atsimušdavo į valdančiųjų sieną.
Kiekvieną savaitgalį su švyturėliais namo
Džiaugsmo visuomenėje nesukėlė ir V. Pranckiečio kelionės namo. Tais pačiais metais naujienų portalas tv3.lt rašė, kad šalia Seimo V. Pranckiečiui yra skirtas didžiulis tarnybinis butas, tačiau jis renkasi su palyda kasdien važinėti šimtus kilometrų namo. Tuometiniai valdantieji valstiečiai tai vadino tiesiog nepagrįsta prabanga ir lėšų švaistymu.
„Aš gyvenu namuose, su šeima, vaikais ir anūkais. Ačiū Dievui, su ta pačia žmona“, – tuomet TV3 televizijai komentavo V. Pranckietis.
Atkūrus nepriklausomybę, Seimas jau turėjo 10 pirmininkų, tačiau tik dabartinis Seimo vadovas – 61 metų V. Pranckietis – nakvoti važinėja į namus šalia Kauno, o rytais ir vėl atgal į Vilnių. Atstumas į vieną pusę – per 100 kilometrų. V. Pranckietį tokiose kelionėse lydi 4 pareigūnai ir važiuoja mažiausiai 2 automobiliai.
Tokias kasdienes parlamento vadovo keliones apmoka Vadovybės apsaugos departamentas (VAD). Visgi, kiek tokie važinėjimai kasmet kainuoja iš valstybės biudžeto, yra paslaptis.
„Aš neturiu kito pasirinkimo, negaliu naudotis savo automobiliu. Man tai privaloma, turiu laikytis taisyklių, kurios surašytos įstatyme. O visus klausimus dėl važinėjimo prašome užduoti VAD. <...> Aš nesinaudoju rezidencija Turniškėse, kuri kainuotų daug brangiau negu tas važinėjimas“, – komentavo V. Pranckietis.
Paskaičiavus vidutines degalų sąnaudas, gaunasi, kad vien už degalus Seimo pirmininko kelionės į namus ir į darbą kiekvieną darbo dieną per metus atsieitų apie 12 tūkst. eurų, tai yra po tūkstantį eurų kas mėnesį.
Tai klausimų sukėlė ir buvusiems V. Pranckiečio bendražygiams.
„Jis turi visas galimybes kaip bet kuris Seimo narys išvengti kelionių, naudotis tarnybiniu butu. Jo keliones galima traktuoti kaip prabangą, nepagrįstą lėšų naudojimą“, – kalbėjo tuometinė valstiečių frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.
GINTARAS VAIČEKAUSKAS nr. 40
Klaipėdos regione žurnalistas 2016-2020 metų kadenciją pirmą kartą atsisėdo į parlamentaro kėdę. G. Vaičekausko paslydimu galima pavadinti prieš 6 metus socialiniuose tinkluose pasklidusią nuotrauką.
Joje Seimo narys pozuoja su NKVD pareigūnų uniformomis apsirengusiais vyrais, o pats Seimo narys užsidėjęs enkavėdisto kepurę. Žurnalistams G. Vaičekauskas teisinosi, kad dalyvavo Lietuvos partizanams skirtame renginyje ir nusifotografavo su pažįstamais.
„Tie vyrukai yra vieno posto nariai. Tai yra NKVD uniformos. Su vienu iš jų aš dirbau „Vakarų eksprese“ dešimt metų. <…> Čia istorinės atminties klubo nariai panoro su manimi nusifotografuoti. <...> Čia spektaklio dalis – nepropaguojame nei enkavėdistų, nei dar kažko. Aš pats sovietmečiu vaikščiojau su trispalve, įsegta savo švarke“, – portalui 15min.lt tuo metu komentavo G. Vaičekauskas.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
