Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje, kuri prasidėjo nuo pupų sodinimo, Seimo liberalai kartu su keletu žemės savininkams atstovaujančių organizacijų atstovais įtikinėjo, kad referendumo iniciatoriai politikuoja ir siekia visai ne tokių tikslų, kuriuos viešai deklaruoja, o pats referendumas dėl žemės pardavimo esą nukreiptas prieš Lietuvą ir šalies žmones.
Kapitalas koncentravosi
„Ar tikrai Lietuvos žemė bus išgrobstyta ir išdalinta užsieniečiams, o Lietuvos ūkininkai bus nustumti nuo žemės ir palikti kumečiais“, – klausė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius. Pats atsakydamas į savo klausimą , jis teigė, kad „referendumo iniciatoriai neturi teisinių ir ekonominių argumentų, juo labiau siūlymų, kaip išvengti spekuliacijų žeme“. Anot P. Auštrevičiaus, referendumas naudingas kai kuriems politiniams veikėjams, nes tai esanti galimybė jiems būti labiau matomiems ir užsitikrinti didesnį rinkėjų skaičių. Referendumas taip pat esą naudingas stambiesiems žemvaldžiams, oligarchams, toliau norintiems supirkinėti žemę ir patiems nustatyti jos kainą apribojant konkurenciją.
Jo frakcijos kolega Eugenijus Gentvilas, priminęs, kad dar prieš gerą dešimtmetį liberalai ragino atverti žemės rinką ir įspėjo, jog antraip žemė bus superkama ir parduodama užsieniečiams, aiškino, kad jeigu 2 mln. hektarų, kurie perėjo kitiems savininkams, būtų parduoti rinkos kaina, pardavėjams būtų sumokėta „bent po 1 tūkstantį litų daugiau“.
Kita vertus, aiškino E. Gentvilas, prieš kelerius metus Seimas sudėjo tam tikrus saugiklius, tačiau taip ir nesudarė komisijos, kuri prižiūrėtų, kaip jų laikomasi. Pabrėžęs, kad, nepaisant iki šių metų gegužės 1 dienos galiojančio draudimo, ir dabar daug žemės Lietuvoje jau valdo užsieniečiai, liberalas aiškino, kad eiliniai žemės savininkai gali būti apgauti, nes „kapitalas koncentruojasi siauro sluoksnio rankose, kuris galbūt yra suinteresuotas artėjančio referendumo sėkme, kad galėtų kaupti žemę savo rankose, o vėliau parduoti“.
Kas norėjo – jau įsigijo
Aiškindamas žemės savininkų poziciją Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris pripažino, kad dalis sąjungos narių referendumui pritaria, dalis nepritaria, tačiau savo žemės neketina parduoti. „Dauguma savininkų nesiruošia parduoti savo protėvių žemės, išankstinis preziumavimas, kad mes gegužės 2 dieną parduosime žemę, žemina mūsų orumą“, – žurnalistams sakė žemės savininkų atstovas. Anot jo, kadangi užsieniečiai jau seniai „gali pirkti žemę ir įsigyja jos kiek nori“, draudimo buvimas ar panaikinimas didelės įtakos neturės, nes didelio susidomėjimo žeme nėra.
„Keliamas pagrindinis tikslas išsaugoti Lietuvos žemių vientisumą yra nesąmonė (...) Žemės savininkas negali atskirti savo žemės ir pažeisti teritorinį vientisumą. (...) Mūsų vardu neleisime niekam kalbėti, mes niekada neparduosime savo protėvių žemės, o referendumas žalingas Lietuvai“, – sakė žemės savininkų sąjungos atstovas. K. Mozeris neatmeta, kad didieji žemvaldžiai vis tiek ras galimybių apeiti įstatymus.
Pasigyręs turtinga patirtimi nuo pat žemės reformos ir žemės grąžinimo pradžios, korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis teigė, kad kai kurios politinės partijos sąmoningai „palaikė užsieniečių baimės dėl žemės fobiją“, todėl dabar 300 tūkstančių Lietuvos žmonių ir bijo užsieniečių. Anot jo, yra nemažai žmonių, kurie nori ir gali dirbti žemę, bet didelė dalis ūkininkų nuomojasi žemę iš savininkų ir dėl to jaučiasi nepatenkinti. Priminęs, kad ir anksčiau didžioji dalis dvarininkų Lietuvoje buvo užsieniečiai, jis pabrėžė, kad „tos žemės joks užsienietis neišsineš“, o su žemės reforma susiję saugikliai turėtų būti siejami su ekonominiais ir socialiniais dalykais. Jis taip pat užsiminė, kad turėtų būti nustatyta akcijų ir pajų perleidimo tvarka.
Kitiems spaudos konferencijos dalyviams, pavyzdžiui, Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkui Gintarui Nagulevičiui, „abejonių kelia tai, kaip valstybė žada laikytis Konstitucijos nuostatos, kad žemė priklauso tik Lietuvos piliečiams“, o Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkui Algiui Gaižučiui nerimą kelia tai, kad „energija nukreipti ne į problemos sprendimą, o siekia priešinti visuomenę“. Jis taip pat kritikavo naujus, nuo kitų metų įsigaliosiančius mokesčius miškų savininkams ir prognozavo, kad dalis turto gali būti greitai parduota. Nepaisant to, kad kai kurie spaudos konferencijos dalyviai inicijuojamą referendumą vertina kaip galimybę iš esmės padiskutuoti, kokie sprendimai būtų geriausi, P. Auštrevičius ir K. Mozeris sakė, kad referendumas, kuris būtų rengiamas kartu su rinkimais į Europarlamentą, iš esmės yra ne dėl žemės pardavimo ar nepardavimo užsieniečiams, o dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES), kadangi po pereinamojo laikotarpio netaikyti užsieniečiams apribojimų mūsų šalis įsipareigojo stojimo į ES sutartyje, o K. Kristinaitis pridūrė, kad stojant į ES buvo numatytas laisvas kapitalo judėjimas.
Kaip jau skelbta, praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija, atakuojama referendumą palaikančiųjų elektroninių laiškų, sprendė dilemą, tęsti darbą ar stabdyti iniciatyvą surengti referendumą iki dar vieno Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Šį kartą dėl to, ar tokį referendumą iš viso galima rengti ir ar jis neprieštarauja Lietuvos įsipareigojimams ES. Jei paaiškėtų, kad prieštarauja, jame priimti sprendimai taip pat negaliotų. VRK nusprendė nestabdyti pasirengimo referendumui.