„Liberalai besąlygiškai rems tik tas mokesčių reformos dalis, kurios būtinos užsitikrinti finansavimą iš Europos Komisijos ir įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą“, – ketvirtadienį pranešė frakcija.
Pasak pranešimo, nuo gegužės 10-osios liberalai laikėsi nuostatos, kad susipažinę su projektais pritars mokesčių reformos paketui po pateikimo.
Tačiau liberalų požiūrį koreguoja nuo frakcijos nepriklausančios aplinkybės: kol kas nei Vyriausybė pritarė reformai, nei aiški jos perspektyva po NATO viršūnių susitikimo liepos 12 dieną. Be to, Seime reformos eiga lieka miglota, nes projektų iki šiol nesvarstė ir nepritarė Vyriausybė.
Pasak pranešimo, jeigu Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė nebūtų paskelbusi apie savo atsistatydinimą po liepos 12-osios, liberalai būtų linkę, balsuodami už projektų pateikimą, diskusiją apie reformą Seime leisti visa apimtimi.
„Tačiau dabar nebeišeina: reformos paketui su mūsų balsais netgi pasiekus Seimą, galiausiai nebeliks jos kūrėjo – Vyriausybės, ir nebebus dabartinės finansų ministrės bei ministrės pirmininkės, kurioms būtų galima peradresuoti parlamento frakcijų ir atskirų narių pataisas ir pasiūlymus“, – pranešime sako frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Anksčiau BNS rašė, kad Vyriausybė planavo mokesčių reformos paketą Seimui pristatyti gegužės 18-ąją, tačiau užtrukus jo derinimui su koalicijos partneriais, šis žingsnis atidėtas.
Liberalų sąjūdžio frakcija Seime yra sakiusi, kad rengdami mokesčių pakeitimus konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, kurioje reforma nebuvo numatyta, be to, koalicija iki šiol nėra sutarusi dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto. Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos nariai taip pat yra išsakę kritikos reformai.
Premjerė I. Šimonytė anksčiau teigė, kad Seime turėtų būtų svarstomas arba visas reformos paketas, arba iš viso nesvarstomas. Prezidentūra ir Seimas su tuo nesutinka.
