„Kaip tik dabar pradėjo vešėti Sosnovskio barščiai ir juos iš esmės reikia naikinti iškasant arba papurškiant herbicidais ir kol jie yra nedideli, maždaug iki 30 centimetrų ūgio. Tai tą gali padaryti ir per talkas, ir nebūtinai didelio finansavimo reikiant“, – šią savaitę Seime teigė S. Gentvilas.
„Savivaldybės tikrai dar ir savo lėšų skirti galėtų“, – pridūrė jis.
Pasak jo, valstybė yra numačiusi trimetį (iki 2023-ųjų – BNS) Sosnovskio barščių naikinimo finansavimą.
„Pernai buvo skirta beveik pusė milijono per APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūrą – BNS), trejų metų programa 330 hektarų plote ten, kur buvo didžiausi telkiniai“, – sakė ministras.
„Daug daug savivaldybių gavo šitą programą, planuojame ją kartoti kitą kartą iš europinių pinigų, bet tas tarpinis variantas, kad savivaldybės tikrai dar ir savo lėšų skirti galėtų“, – kalbėjo ministras.
„Valstiečių“ frakcijos narys Algimantas Dumbrava ministro klausė, ar bus pasistūmėta naikinant šiuos augalus.
„Zarasų savivaldybei trejiems metams valstybinei žemei (joje augančių Sosnovskio barščių naikinimui – BNS) buvo skirta 11 tūkst. eurų, tai, aišku, čia yra labai mažai. Nežinau, kaip kitose savivaldybėse. Tai ir valstybinė žemės, ir privatininkai, na, nesugeba susitvarkyti, jiems, matyt, neužtenka tų lėšų“, – tvirtino parlamentaras.
Sosnovskio barščiai dabar naikinami Vilniaus ir Šiaulių miestų bei rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybėse. Didžiausias 64 hektarų plotas, kuriame jie naikinami, yra Kėdainių rajone.
