Dalies medikų nepasitenkinimą sukėlusius sprendimus dėl darbo ir atostogų laiko suvienodinimo ketinama atidėti trims mėnesiams, teigia Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS). Jos atstovai tvirtina turintys duomenų, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar trečiadienį ketina tokį siūlymą įtraukti į Vyriausybės posėdžio rezervinių klausimų sąrašą.
Dabar šis sprendimas yra atidėtas mėnesiui. Tolimesnis sprendimo įsigaliojimo termino nukėlimas LGS netenkina, esą trijų mėnesių laikotarpis yra nepakankamas tokių svarbių sprendimų išsamiai analizei atlikti ir atsakingai priimti sprendimus dėl medikų darbo sąlygų.
Pasak LGS prezidento prof. Liutauro Labanausko, medicinos darbuotojų organizacijos reikalauja, kad būtų sudaryta bendra darbo grupė, kuri įvertintų, ar tikrai yra pasikeitę pavojingi veiksniai, darantys įtaką kai kurių medikų darbo sąlygų sudėtingumui. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad priimti sprendimai sukėlė sumaištį gydymo įstaigose.
"Šiuo metu gydymo įstaigos dėl priimtų sprendimų negali racionaliai organizuoti ir planuoti darbo, vykdyti funkcijų. Stringa planinės sveikatos priežiūros paslaugos, sunku rasti ir paskirti gydytojams darbo vietas bei planuoti atostogas", - teigė L. Labanauskas.
Vyriausybės nutarimai dėl savaitės darbo valandų ir atostogų dienų skaičiaus suvienodinimo visiems sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams sukėlė kai kurių vadinamosios rizikos grupės medicinos specialybių atstovų nepasitenkinimą. Jiems nuo 42 iki 36 kalendorinių sutrumpėjo atostogos ir iki 38 val. pailgėjo darbo savaitė.
Suvienodinus darbo laiko trukmę iki 38 val. per savaitę ir atostogas iki 36 darbo dienų, didesnei daliai medikų savaitinė darbo laiko trukmė sumažėja, o atostogos pailgėja. Iki šiol gydytojų savaitinė darbo laiko trukmė svyravo nuo 30 iki 39 val., o atostogos - nuo 35 iki 42 dienų. Pagal dabartinį Vyriausybės nutarimą, nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
Priimtu Vyriausybės sprendimu nepatenkinta medikų dalis ketvirtadienį prie Seimo rengia jau antrąjį mitingą. Pirmojo metu jie kaltino socialinės apsaugos ir darbo ministrą Rimantą Joną Dagį bei sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką, kad šie, nepasitarę su darbuotojų atstovais, priėmė tokį sprendimą, ir ragino juos atsistatydinti.
