Penktadienį Seimui bus pateikti svarstyti birželio mėnesį priimto Atominės elektrinės įstatymo pakeitimai. Vyriausybė ir būsimo nacionalinio investuotojo privataus kapitalo dalį siekianti kontroliuoti VST valdanti bendrovė „NDX energija“ siekia, jog pataisoms būtų pritarta ypatingos skubos tvarka. Visgi taip vargu ar nutiks.
Pagal įstatymą kuriamas energetikos milžinas „Leo LT“, į kurį turėtų susijungti trys bendrovės, „Lietuvos energija", Rytų skirstomieji tinklai ir VST. Iki 2015-2018 metų „Leo LT“ ketina pastatyti naują atominę elektrinę bei elektros jungtis su Lenkija ir Švedija.
Projektą teikiančios vyriausybės ir dalyvaujančių verslininkų atstovai aiškina, jog vienintelis pakeitimas palyginti su taip pat skubotai birželio mėnesį priimtu įstatymu yra bazės, kurioje steigiamas nacionalinis investuotojas, keitimas. Dabar, užuot formavus šią įmonę “Lietuvos energijos” pagrindu, siūloma nauja patronuojanti bendrovė.
Klausimai išlieka
Ketvirtadienį Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK ) organizuotas pasitarimas, į kurį kviesti ir verslininkų atstovai bei nepriklausomi analitikai. Jame ne kartą grįžta prie jau anksčiau keltų klausimų, tačiau projekto autorių ir kritikų pozicijos nesuartėjo.
Seimo NSGK vadovas A. Matulevičius kritiškai vertino patį skubėjimą ir priminė, jog birželio mėnesį Seimas taip pat buvo skubinamas bauginant, jog ilgai nelauks užsienio partneriai.
„Jei skubėsime, galime padaryti klaidų. Be to, ar įstatymą priimsime dabar, ar kovo pradžioje, nacionalinis investuotojas nebus greičiau įkurtas. Mat reikės išjungti Kruonio hidroakumuliacinę ir Kauno hidroakumuliacinę elektrines. Atlikti procedūroms reikia laiko“, – teigė A. Matulevičius.
Jis taip pat pabrėžė, jog NSGK būtinai turi būti vienu iš komitetų, svarstysiančių teikiamus pasiūlymus.
“Man kaip piliečiui būtų daug ramiau, jei visgi būtų konkrečiai įsipareigota, jog elektrinę jūs tikrai statysit”, - komentuodamas “NDX energija” poziciją ir Vyriausybės projektą, sakė A. Matulevičius. “Dabar man kyla vidinis jausmas, kad einate uždirbti, bet ne statyti elektrinės”, - sakė parlamentaras.
Tuo tarpu "NDX energijai" atstovavęs Darius Nedzinskas pabrėžė, jog iš naujo derėtis nemato prasmės. „Derybos įvykusios. Prie jų grįžti nereikia. Jos vyko pagal galiojantį įstatymą“, – kalbėjo „NDX Energijos“ valdybos pirmininkas. Jis taip pat atmetė priekaištus dėl to, kad parenkant privataus kapitalo dalyvį statant Ignalinos AE nebuvo skelbta konkurso.
D. Nedzinskas pabrėžė, jog privatus investuotojas atiduoda kontrolę į vyriausybės rankas, ir pastaroji turės svertus nutarti statyti atominę elektrinę. Be to, jis teigė, kad suvaržymai parduoti akcijas mažina jų vertę, o į Gitano Nausėdos klausimą, kam tuomet numatyti dviejų metų apribojimai pardavimui, sakė, jog tiek verslininkai dar galį “nusivertinti”.
Finansų ir energetikos analitikas Raimundas Kuodis ; pabrėžė, jog projekte lieka daug neaiškumų. “Lietuvos energija” nei iš šio nei iš prarado du trečdalius vertės. Kodėl taip įvyko? Kažkas turėtų atsakyti į šį ir kitus klausimus. Valstybės kontrolė užfiksavo nevienodą reguliavimą, nepilną turto indeksavimą “Lietuvos energijoje” 2005 - 2007 m. Jei niekas tų dalykų nepaaiškina, mes negalime atmesti sąmokslų teorijos, kad visa esmė ir buvo akcijų barteris pasinaudojant nelygiomis jėgomis derybose”, - sakė R. Kuodis.
Dauguma frakcijų neketina skubėti
Tiek valdančiajai mažumai, tiek Seimo opozicinėms frakcijoms priklausantys parlamentarai ketvirtadienį teigė nematą priežasčių priimti Vyriausybės siūlymus ypatingos skubos tvarka.
Konservatorius Jurgis Razma portalui “Balsas.lt” sakė galįs iš nemenkos pinigų sumos lažintis, jog ypatingos skubos tvarka nieko priimti nepavyksią. Konservatorius teigė, jog galutinė frakcijos pozicija paaiškės penktadienį ryte. Mat, pasak jo, didelė dalis Seimo konservatorių projektą yra linkusi tiesiog atmesti, o štai frakcijos ir partijos lyderis Andrius Kubilius ketvirtadienį Seime įregistravo nutarimo projektą, numatantį kompromisą. Vyriausybei būtų siūloma toliau derėtis ir siekti sutartyse ir teisės aktuose įtvirtinti nuostatas, kurios neleistų privačiam kapitalui blokuoti AE ir energetinių tiltų į Vakarus statybos, o taip pat numatytų kitus papildomus saugiklius.
“Matysime, ar pirmininkui pavyks įtikinti kitus frakcijos narius”, - galutinės frakcijos pozicijos nesiėmė prognozuoti J. Razma.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narė Birutė Vėsaitė “Balsas.lt” taip pat teigė abejojanti, jog bus pritarta įstatymų pataisų priėmimui ypatingos skubos tvarka. Tiesa, ji atmetė konservatorių svarstymus, jog dalis socdemų gali išvis nepalaikyti vyriausybės siūlymų.
“Gavome ir Seimo teisės departamento išvadas, kurias dar reiktų išnagrinėti, prie jų pasėdėti. Manau, kad pataisas turėtų visgi svarstyti ir komitetai”. Galbūt komitetams apsvarsčius vėl balsuoti galėtume kitą penktadienį”, - teigė Birutė Vėsaitė, kuri pabrėžė, jog jei ne ypatingos skubos, tai bent “tiesiog skubos” tvarka apsispręsti reikėtų.
Socialdemokratė atsisakė komentuoti partijos garbės pirmininko A.M.Brazausko raginimus atidėti svarstymus ir labiau įsigilinti į iškylančias problemas, o tiesiog pabrėžė, jog, jos nuomone, ir taip yra vėluojama.
„Pavėlavome bent penkiais metais ir toliau delsti nebegalime. Mūsų laukia latviai ir estai, jie taip pat turės priimti atitinkamus sprendimus“, - dėstė parlamentarė.
Teiginius, jog vyriausybė neišsiderėjo garantijų, jog nacionalinis investuotojas tikrai statys elektrinę, socialdemokratė vadino spekuliacijomis.
„Virš 60-ties procentų akcijų kontroliuojanti vyriausybė taip pat kontroliuos ir bendrovės valdybą. Pastarajai atsisakius atominės elektrinės statybos, tiesiog nebūtų tvirtinamos jos ataskaitos ir galiausiai perimta bendrovės kontrolė, tad čia irgi yra esminis saugiklis“, - aiškino B. Vėsaitė.
Liberalų Sąjūdžio frakcijos narys Eligijus Masiulis portalą „Balsas.lt“ taip pat informavo, jog frakcija ne tik nepalaikys ypatingos skubos tempų, bet ir apskritai tebeturi daug klausimų projekto autoriams.
„Numatyta, kad privatininkai savo akcijų negalės parduoti du metus. O kas po to? Kur garantijos, kad jie tą elektrinę pastatys?“, - kartojo tuos pačius nuogąstavimus liberalas. Be to, jis pabrėžė pasigendąs ekonominių skaičiavimų, kuriais būtų pagrįstas numatomas projekto ekonominis efektyvumas.
„Suprantu, kad detaliai to numatyti neįmanoma, bet preliminarius skaičius prieš pradedant bet kokį verslo projektą reikia turėti. Kur yra šio projekto ekonominė logika? Kur yra tie numatomi kaštai? Iš kur atsiras pelnas? Per kiek metų planuojama investicijų grąža?“, - klausė E. Masiulis.
„Kyla klausimų dėl privačiam investuotojui numatytų galimybių anksčiau laiko pasitraukti“, - pridūrė liberalas. Jis taip pat stebėjosi anksčiau įvykusiu „NDX energijos“ ir „Lietuvos energijos“ atstovų vieni kitiems išsakytais apibūdinimais ir teigė abejojąs, ar bendrą verslą ketinantys pradėti partneriai, kurie vieni kitus iš anksto taip koneveikia, gali kurti tą bendrą verslą ir kiek jis būsiąs tvarus.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Egidijus Klumbys sakė, jog frakcija galutinai apsispręs rytoj, tačiau pats pabrėžė balsuosiąs „prieš“ ir nujaučiąs, jog daugelis frakcijoje elgsis panašiai.
Darbo partijos frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė portalą „Balsas.lt“ informavo, jog ši frakcija nestabdys proceso apskritai, o pritars pataisoms po pateikimo, tačiau neketina skubinti įvykių ir sieks, jog su pataisomis ir iki šiol neatsakytais klausimais susipažintų kuo daugiau komitetų. Tokios pat pozicijos laikosi ir valdančiajai mažumos koalicijai priklausantys liberalcentristai.
„Mūsų įsitikinimu, toks strateginis, šimtmečio projektas, kurio dar neturėjome ir vargu ar kada greit turėsime, labai rimtai įtakos mūsų valstybės saugumą ir gyvenimą, todėl LiCS frakcija, iš esmės pritardama naujos atominės elektrinės kūrimui, rimtai abejoja, ar toks svarbus klausimas gali būti priimamas ypatingos skubos tvarka“, – teigia Seimo LiCS frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis.
Kitos nedidelės Seimo frakcijos laikosi panašios (neskubėjimo) pozicijos ir žada galutinai apsispręsti rytoj.
***
Vyriausybė yra suderėjusi, kad vadinamasis trigalvis slibinas būtų kuriamas prie naujai įsteigtos įmonės prijungiant tris įmones: valstybės bendroves „Lietuvos energiją“ bei Rytų skirstomuosius tinklus, taip pat „Vilniaus prekybos“ savininkams per bendrovę „NDX energija“ priklausančią VST.
Naujame darinyje valstybė turėtų 61,7 proc. akcijų, o „NDX energija“ – 38,3 proc. akcijų.
Vyriausybė su „NDX energija“ yra suderėjusi, jog ši bent dvejus metus po bendrovės įsteigimo negalės parduoti 33,4 proc. akcijų dalies. Kitus 5 proc. akcijų paketo bendrovė privalės išlaikyti iki 2015 metų. 2014-aisiais pirmąjį pusmetį valstybė turės teisę liepti bendrovei jai parduoti šiuos 5 proc. akcijų už „sąžiningą ir teisingą kainą“. Šio paketo valstybei trūksta, kad ji turėtų įmonėje du trečdalius balsų.
Taip pat sutarta, kad nuo „Lietuvos energijos“ bus atskirtos Kauno hidroelektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrines, kurios nebus „slibino“ dalimi. Tiesa, vyriausybė dar nepaskelbė ekspertų išvadų, kurios paneigtų nuogąstavimus, jog toks išskyrimas gali padidinti elektros kainą.
Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.
Pagal steigimo sutarties projektą, Vyriausybės ir "NDX energijos" sandorio užbaigimo dieną "Leo LT" išleis naują 499,950 mln. vienetų akcijų emisiją, kurios vienos 10 lito nominalo akcijos emisijos kaina bus 14,28 lito.
Vyriausybė naujas akcijas apmokės jai priklausančiomis 664,701 mln. vienetų "Lietuvos energijos" 1 lito nominalo akcijomis (kurios sudaro 96,4 proc. balsų) ir 351,316 mln. vienetų Rytų skirstomųjų tinklų 1 lito nominalo akcijomis (71,34 proc. balsų) ir pasirašys 308,469 mln. vienetų naujų "Leo LT" akcijų.
"NDX energija" savo dalį apmokės 3,610 mln. vienetų jos valdomų VST akcijų, kurių vienos nominalas - 30 litų (97,1 proc. balsų) ir pasirašys 191,481 mln. vienetų naujų "Leo LT" akcijų.
Įkūrus nacionalinio investuotojo bendrovę, vėliau kartu su latviais, estais ir lenkais bus kuriamos naujos bendrovės, kurios, kaip teigiama, įgyvendins visus tris dešimtimis milijardų litų vertinamus projektus.
Tomas Čyvas
