Vakar Vyriausybė palaimino nacionalinio investuotojo LEO LT steigimo dokumentus. Tuo tarpu Briuselis neva gali bendrovę suskaidyti.
Nepaisant dviejų ministrų pasipriešinimo, Vyriausybė vakar anksti ryte pritarė LEO LT steigimo dokumentams. Tačiau vos po keleto valandų išplatintas europarlamentarės Onos Juknevičienės pranešimas, kuriame teigiama, esą Europos Komisija (EK) nacionalinį investuotoją vertina skeptiškai. Interviu „Respublikai“ O.Juknevičienė sakė, esą „liūtukas“ gali būti ir priverstinai išformuotas.
Kompromisas be „NDX energijos“ žinios
„Vyriausybė pritarė pagrindiniams dokumentams, kurie reikalingi, kad būtų nacionalinis investuotojas sukurtas: akcininkų sutarties projektui, įstatų projektui, taip pat sukūrimo sutarties projektui“, – po Vyriausybės posėdžio žiniasklaidą informavo ūkio ministras Vytas Navickas. Jis taip pat įpareigotas Vyriausybės vardu pasirašyti šiuos dokumentus su privačiu LEO LT akcininku – „NDX energija“. Anot ministro, jei viskas eis sklandžiai ir „NDX energijos“ atstovai sutiks su valstybiniu lygmeniu suderinta Vyriausybės pozicija, NI steigimo sutartis gali būti pasirašyta kitos savaitės antrojoje pusėje.
„NDX energija“ dar kovą, prieš teikiant dokumentus LEO LT priežiūros komitetui ir Vyriausybei, buvo pateikusi aštuonis nesutikimus, iš jų dabar pritarta tik vienam – dėl proporcinio valdybos formavimo principo LEO bendrovėje. Ministro teigimu, surastas kompromisinis variantas, kurio „NDX energija“ dar nežino. Nustatyta, kad šis principas galios iki dviejų sąlygų atsiradimo: jei valstybė pasinaudos teise išpirkti 5 proc. „NDX energijos“ turimų LEO akcijų ir jei NI bendrovėje atsiras koks nors akcininkas ar investuotojas, kuris neatitiks transatlantinės ar europinės integracijos kriterijų.
Vyriausybės nutarimą dėl LEO LT steigimo išspausdinus „Valstybės žiniose“ ir jam įsigaliojus, dokumentai dar bus pateikti „NDX energijai“.
Briuselis liko neinformuotas
Vakar popietę išplatintas EK komisaro Andrio Piebalgo atsakymas O.Juknevičienei. „Komisijai reikėtų pranešti apie „nacionalinio investuotojo“ steigimą, jei dėl jo susidarytų Bendrijos mastu veikianti koncentracija (...). Apie „nacionalinio investuotojo“ steigimą iki šiol Komisijai nepranešta“, – cituojamas A.Piebalgas.
Eurokomisaro atsakyme taip pat pabrėžiama, kad LEO LT turėtų laikytis 2003 m. priimtos direktyvos, „kurioje reikalaujama teisiškai ir funkciškai atskirti perdavimo tinklus“. „Tai reiškia, kad tinklai gali būti didesnių integruotų energetikos bendrovių dalis, bet juos eksploatuoti turi atskiros pavaldžiosios bendrovės, kurios veiklą turi vykdyti nepriklausomai“, – pabrėžia A.Piebalgas.
Eis iki Teisingumo Teismo
O.Juknevičienė „Respublikai“ teigė, esą tokie komisaro atsakymai reiškia, jog LEO LT pažeidžia bent jau keletą Europos Sąjungos (ES) direktyvų. „Tai yra nelegalus darinys. Įstatymas, pagal kurį steigiamas LEO LT, prieštarauja keletui Europos teisės aktų, yra ir kitų pažeidimų: pažeista Viešo ir privataus kapitalo sujungimo direktyva“, – vardijo europarlamentarė.
Pasak jos, EK imsis veiksmų, tik klausimas – kada. „Galbūt EK nesiims žingsių, kad sustabdyti LEO LT formavimą. Bet kad įsteigtas darinys neatitinka ES teisės aktų – neabejotina. Ir EK imsis veiksmų. Taip daryta ne vieną kartą, ne vienai ES valstybei teko pasitaisyti, buvo ir finansinių baudų“, – aiškino pašnekovė.
O.Juknevičienė parašė dar vieną kreipimąsi į EK, remdamasi A.Piebalgo atsakymais. „Pageidaučiau, kad EK kreiptųsi į Lietuvos Vyriausybę ir pareikalautų, kad nacionalinio investuotojo steigimas atitiktų ir ES teisės aktus. Jeigu to EK nenori ar negali daryti, prašau kreiptis į Europos Teisingumo Teismą“, – reziumavo O.Juknevičienė. EK atsakymą turėtų pateikti iki balandžio 26 d.
Valdantieji neinformuoti
Tuo tarpu vakar portalui „Balsas.lt“ premjero patarėjas Saulius Spėčius teigė, jog EK apie visą „LEO LT“ formavimo procesą buvo informuojama, ir Vyriausybei nepateikė jokių priekaištų. Priešingai – sulaukta tik palankių signalų.
Šiandien, kalbėdamas „Žinių radijuje“, Seimo pirminikas Česlovas Juršėnas teigė šią informaciją išvydęs žiniasklaidoje. „Viena europarlamentarė tvirtina gavusi EK atsakymą, kuris neva įrodo, jog „LEO LT“ neatitinka ES teisės. Tai neva įrodo, ar įrodo? Ar čia dar vienas triukšmas, ar čia rimtas europinės teisės pažeidimas?", – klausė Č. Juršėnas, pridurdamas, jog atsakymus tikisi išgirsti rytoj, premjero kalboje.
Valstybinės įmonės pakluso Vyriausybei
Kaip ir tikėtasi, į LEO LT sudėtį traukiamos valstybinės įmonės AB „Lietuvos energija“ ir AB Rytų skirstomieji tinklai (RST) atidėjo sprendimus dėl dividendų mokėjimo.
RST akcininkų susirinkimas vakar neįvyko, nes į jį neatvyko didžiausios akcininkės – Ūkio ministerijos atstovai. Todėl bus kviečiamas pakartotinis RST akcininkų susirinkimas, kuriame bus siūloma nemokėti dividendų už 2007 metus.
Bendrovė planavo šiemet dividendams skirti 12,3 mln. litų, arba 2,5 cento už vieną akciją. Pernai bendrovė išmokėjo 34,5 mln. litų dividendų, arba 7 centus už vieną akciją.
Sprendimą mokėti dividendus atidėjo ir „Lietuvos energija“. Įmonė dividendams už 2007 metus buvo numačiusi skirti 20,2 mln. litų, arba 2,93 lito vienai 1 lito nominalios vertės akcijai. Pernai bendrovė išmokėjo 8,15 mln. litų dividendų – 1,18 cento vienai akcijai.
Vakar Vyriausybė nutarė LEO LT sukūrimo sutarties projektą papildyti nauju punktu, kuriame numatyta užtikrinti, kad „Lietuvos energijos“, RST ir privačios VST pelną ir dividendus už 2007 finansinius metus galėtų paskirstyti jau LEO LT – šių įmonių akcininkas.
Šarūnas Černiauskas
