J. Sabatauskas: tai būtų kitų diskriminacija
LLRA frakcijos Seime seniūnės Ritos Tamašunienės pateiktoje Seimo rinkimų įstatymo pataisoje siūloma, kad tautinių mažumų ir vadinamųjų regioninių partijų sąrašai galėtų dalyvauti Seimo narių mandatų daugiamandatėse apygardose dalybose, jei jie surinktų ne 5 proc., kaip yra dabar, bet beveik perpus mažiau – 3 proc. balsuoti atėjusių rinkėjų balsų.
Tačiau siūloma pataisa, kad tautinių mažumų ir regioninių partijų kandidatų sąrašams būtų nustatytas žemesnis (3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų) patekimo į parlamentą barjeras, pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, gali prieštarauti mūsų šalies Konstitucijai.
„Politinių partijų įstatyme partijos nėra rūšiuojamos į regionines ar tautinių mažumų partijas. Tokio skirtymo mūsų įstatymuose nėra. Be to, nustatant skirtingą „praėjimo“ į Seimą barjerą gali būti pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis, kuriame įtvirtinta formali visų asmenų lygybė. Nustatatant kokiu nors pagrindu skirtingus reikalavimus įvairioms grupėms, jų galimybės būtų skirtingos, vienos jų būtų privilegijuotos, o kitos diskriminuojamos, o taip negali būti“, – sakė J. Sabatauskas.
Politikas pastebi, kad „praėjimo“ į parlamentą barjero sumažinimas bet kurioms grupėms sudarytų joms daugiau galimybių gauti Seimo nario mandatą. „Jei visoms kitoms barjeras yra 5 proc., o vadinamoms regioninėms ar tautinių mažumų 3 proc., jų atstovai lengviau petektų į Seimą“, – sakė redakcijai parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Be to, pabrėžė J. Sabatauskas, Lietuvoje nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis partijas būtų galima skirstyti į „regionines“ ar „tautinių mažumų“ partijas.
„Politologai partijas, kurios laimėdavo ne visoje Lietuvoje, o tik tam tikrose vietovėse, kur jų įtaka didesnė, vadina regioninėmis. Pavyzdžiui, „jaunalietuvius“ politologiškai galima laikyti regionine, nes nacionaliniuose rinkimuose mandatų nelaimi. Vienuose rinkimuose Stanislovas Buškevičius laimėjo vienmandatėje apygardoje, bet ir tais metais tos politinės organizacijos sąrašas negavo pakankamai rinkėjų balsų, kad taptų parlamentine partija“, – aiškina J. Sabatauskas.
Parlamentaras pabrėžė, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, politinės partijos gali negauti balsų visoje valstybėje, tačiau gali gauti balsų vienoje konkrečioje daugiamandatėje apygardoje. „Ir jos atstovaus nuo tos apygardos, kurios yra mūsų apskričių analogas. Švedijoje rinkimų sistema yra kitokia negu Lietuvoje, bet įvairioms partijoms ir ten rinkėjų balsų procentai nėra skirtingi“, – pabrėžė J. Sabatauskas.
Perskirstyti rinkėjus reikalauja ESBO?
LLRA frakcijos seniūnė R. Tamašunienė taip pat siūlo sumažinti „rinkėjų skaičiaus „žirkles“ vienmandatėse apygardose ir nustatyti, kad jis būtų ne 0,8-1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, bet 0,9-1,1.
„Rinkėjai būtų pasiskirstę proporcingai, nebūtų, kaip mano apygardoje – beveik 15 proc. daugiau, negu kitoje apygardoje. Dabar manipuliuojama apylinkes prijungiant, atjungiant – taip taisoma padėtis. ESBO, kuri stebi rinkimus, taip pat turi pastabų dėl to, kad neproporcingai paskirstyti rinkėjai“, – redakcijai sakė ji.
R. Tamašunienės teigimu, jei jos pasiūlymui būtų pritarta, vienmandačių rinkimų apygardų skaičius liktų toks pats, 71, tačiau ji neatmeta, kad apygardų ribos pasikeistų. „Vilniuje turėtų atsirasti daugiau, kadangi tai augantis miestas, ir čia yra labai didelių apygardų, o Kaune ir Šiauliuose mažėja. Pavyzdžiui, aš esu išrinkta vienmandatėje apygardoje didelėje“, – motyvavo ji.
LLRA atstovė pridūrė, kad rūpinasi ir kitur gyvenančiais, bet rinkimuose dalyvaujančiais Lietuvos piliečiais. „Žinome, kad Naujamiesčio rinkėjai nepatenkinti – pasalulio lietuvia irgi kelią klausimą, kad jie atrodo, norėtų matyti savo atstovą. Naujamiesčio apygarda, kur Irena Degutienė visada laimi, yra milžiniška“, – aiškino ji.
Pasak R. Tamašunienės, reikia atsižvelgti į rinkimus stebinčios ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) rekomendacijas. „ESBO rekomendacijoje rašoma, kad rinkėjų skaičius apygardose gali skirtis ne daugiau kaip 10 proc. O pas mus tas skaičius labai skiriasi, todėl galimybės kandidatams yra skirtingos: kadangi reikia, kad (balsuoti )atvyktų 50 proc. balso teisę turinčių rinkėjų, tai didelėje apygardoje jau daugiau reikia, kad ateitų“, – motyvavo LLRA atstovė.
R. Tamašunienė: mano balsuotojai yra Vilniaus rajono gyventojai
Pridūrusi, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) taip pat svarsto, kaip įgyvendinti ESBO rekomendacijas, ji vis dėlto atskleidė ir kitą priežastį, dėl kurios esą reikia keisti rinkimų apygardų ribas.
„Pavyzdžiui, Sužionių seniūnija suskirstyta į 3 rinkimines apylinkes – 2 apylinkės, kur gyvena tautinių mažumų atstovai, apie 70-60 proc., buvo prijungtos sprie Švenčionių apygardos. Ir balsavimo aktyvumui tai turi neigiamos įtakos, nes žmonės žino, kad jų balsai – tų 2 apylinkių – niekaip neįtakos rinkimų rezultatų ir jų norimas kandidatas nelaimės“, – sakė ji.
R. Tamašunienė prasitarė ir pati suinteresuota gyentojų rinkimų apygardose perdalijimu.
„Aš dabar esu (išrinkta) Širvintų-Vilniaus rajone. Mano balsuotojai pagal balsavimo rezultatus yra Vilniaus rajono gyventojai, o Širvintų rajono ir miesto gyventojai gal būt norėtų matyti kitą savo atstovą. Gal būt reikėtų Molėtus su Širvintomis jungti, o čia palikti atskirą apygardą“, – atskleidė LLRA atstovė.
