Lietuvių priešinimasis asmens dokumentuose vartoti nelietuviškus rašmenis tėra mitas, kurį palaiko politiniai rėksniai, teigia politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Tačiau kitas politikos apžvalgininkas – Rimvydas Valatka – mano, kad šios kadencijos valdžia, kaip ir buvusi centro dešinės koalicija, veikiausiai pristigs politinės valios išspręsti lenkiškų asmenvardžių ir vietovardžių rašybos problemas.
Šios problemos būtų išspręstos priėmus Tautinių mažumų įstatymą, kuris leistų asmenvardžius dokumentuose rašyti nelietuviškomis raidėmis, o tankiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose vietovardžius, gyvenviečių ar gatvių pavadinimus šalia užrašo valstybine kalba skelbti ir vietos gyventojų kalba.
16-oji, Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi parengti Tautinių mažumų įstatymo projektą, tačiau politikos apžvalgininkai abejoja, ar jį įteisinti šiai valdžiai užteks drąsos.
„Bent jau sprendžiant iš to, ką prieš savaitę girdėjau, kai premjeras A. Butkevičius atsakinėjo į žurnalistės klausimą, aš supratau, kad jo tikslas yra „numuilinti“ šią problemą iki kadencijos pabaigos“, – sako „15min“ redaktorius R. Valatka.
Nepritars nacionalistai
Politikos apžvalgininkas stebisi, kad nors radikalūs dešinieji per rinkimus surenka labai mažai balsų, valstybiniai sprendimai šalyje kažkodėl yra priimami taip, lyg tautininkai valdžioje būtų nuo pat 1990-ųjų ar net Antano Smetonos laikų. Jo manymu, į Tautinių mažumų įstatymo priėmimą žvelgiama priešiškai dėl daugumos politikų nacionalistinės laikysenos.
„Paaiškinimas gali būti toks, kad dauguma mūsų socialdemokratų, konservatorių ir kitų partijų, išskyrus liberalus, yra tautininkai savo įsitikinimais ir pažiūromis. Tad iš elementarių dalykų mes sugebame priskaldyti tiek problemų, kad dabar viskas atrodo net komiškai“, – teigia R. Valatka. Jis akcentuoja, kad Lenkijos lietuviams jau seniai leista savo pavardes dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis.
V. Savukynas pritaria, jog tautinėms mažumoms palankių sprendimų priėmimui galėtų nepritarti populistinės, nacionalistine retorika pasižyminčios partijos, pavyzdžiui, „Tvarka ir teisingumas“. Tačiau Darbo partija tokiam populizmui esą neturėtų pasiduoti jau vien dėl to, kad jų lyderis Viktoras Uspaskichas yra tautinės mažumos atstovas, rusų kilmės Lietuvos pilietis.
„Darbo partija turėtų šitą reikalą suprasti, tačiau tai priklausys ir nuo to, ar pasiduos rėksmingai mažumai. Bet jeigu socialdemokratai parodytų tam tikrą stuburą ir aiškią politinę valią, tai, aš manau, tą įstatymą tikrai galima priimti“, – tvirtina V. Savukynas.
Įstatymo priėmimą gali vilkinti ir lenkai
Tačiau įtatymo priėmimą, pasak R. Valatkos, siekdami išlikti valdžioje, gali atidėlioti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai. „Spėju, kad jie nori tas problemas pasilikti ateičiai, nes, jei dabar su tomis dviem problemomis patekai į valdžią, tai galbūt ir po ketverių metų su jomis pateksi“, – svarsto R. Valatka.
Anot politikos apžvalgininko, jei Lietuva pavardžių ir gatvių pavadinimų rašybos problemas būtų išsprendusi praeitos Vyrausybės kadencijos metu, tiek daug balsų per šiuos rinkimus LLRA nebūtų gavusi.
„Įsivaizduokime, jei tos problemos nebūtų, tai nei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai būtų apie ką šnekėti, nei tautininkams, nei kitokiems veikėjams, kurie mąsto dar radikaliau. Tada tiesiog reikėtų kalbėti apie esmę, apie rimtą politikos darymą. O dabar tokiais XX a. pradžios dalykais galima drumsti protus“, – sako R. Valatka.
Nenorėtų skubėti su vertinimais
Kultūros ministerijos sudaryta grupė 2010 m. teikė Tautinių mažumų įstatymo projektą konservatorių-krikdemų Vyriausybei, tačiau jam nebuvo pritarta. Kultūros ministerija buvo įpareigota visų pirma parengti įstatymo koncepciją, o po to – projektą. Tačiau ir parengtas įstatymo koncepcijos projektas nebuvo tvirtinamas – grąžintas rengėjams tobulinti.
„Koncepcija šiandien yra labai aiški. Tiesiog 15-toje Vyriausybėje nebuvo politinės valios tam, kad tą teisės aktą, jo projektą, parengtų taip, kad jis atspindėtų Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos dvasią“, – sako LLRA atstovas, kultūros viceministras Edvardas Trusevičius.
Šiuo metu Tautinių mažumų įstatymo projektas yra kultūros ministro pavedimu suformuotos tarpžinybinės darbo grupės rankose. „Mūsų darbo grupė įpareigota iki kovo 1 d. pateikti savo darbo rezultatus, t.y. rekomendacijas dėl 2012–2016 m. Vyriausybės programos 10-tojo skirsnio, kur yra aptariami tautinių mažumų klausimai“, – teigia E. Trusevičius. Tačiau kol kas Tautinių mažumų įstatymo likimo spėti nesiima. „Šiame etape nenorėčiau skubėti su vertinimais“, – sako kultūros viceministras.
LRT.lt primena, kad E. Trusevičius sausio viduryje buvo pareiškęs, jog svarbiausia jo užduotis – įteisinti dvikalbius užrašus nacionalinių mažumų gyvenamose vietose bei nelietuviškų asmenvardžių rašymą dokumentuose. Tuo metu Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, reaguodamas į tokį kultūros viceministro pareiškimą, teigė manąs, kad jis galėjęs būti „skubotas ir politinis“.
„W“ kažkieno pase lietuvybei nepakenktų
„Visuomenės ir politikų galvose egzistuoja mitas, esą didelė Lietuvos žmonių dalis priešinasi „w“ įvedimui ir tam, kad žmonės su lenkiškomis pavardėmis galėtų jas rašyti originaliai – taip, kaip jie nori. Šitą įspūdį sukuria rėksniai, kurie naudojasi tuo ir tiesiog siekia kelti įtampas“, – mano politikos apžvalgininkas V. Savukynas.
Jis įsitikinęs, jog absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių tokia problema yra menkavertė, nes jiems labiau rūpi jų gyvenimą lemiantys klausimai – šildymo kainos, darbo ir socialinės problemos, o ne tai, ar jų kaimynai savo pase galės įrašyti lenkiškas raides.
V. Savukyno nuomone, nelietuviškų rašmenų įteisinimas jokios žalos nepadarytų. „Nemanau, kad lietuvių kalba ir yra tokia silpna, kad „w“ kažkieno pase ją sunaikintų. Ir nemanau, kad lietuvių tapatybė tokia silpna, kad „w“ jai pakenktų“, – tvirtina V. Savukynas.
Didelių grėsmių nemato ir R. Valatka: „Kaip gali koks šimtas ar du šimtai lentelių pakenkti lietuvių kalbai, jeigu čia pat yra lentelė lietuvių kalba? Suprasčiau, jei nukabintų Šalčininkuose lenteles su gatvių užrašais lietuvių kalba: tai jau būtų kenkimas. Bet juk šito nėra!“
Pagerintų santykius su Lenkija
Tautinių mažumų įstatymo priėmimas yra beveik nieko nekainuojantis gestas, kuris padėtų mums geriau sugyventi su kaimynine Lenkija, – įsitikinęs V. Savukynas, kartu su R. Valatka bei kitais Jerzy Giedroycio dialogo ir bendradarbiavimo forumo nariais pasirašęs kreipimąsi į Vyriausybės vadovus.
Anot kreipimosi autorių, įteisinus lenkiškų pavardžių rašybą, Lietuva pademonstruotų ne tik europinę valią ir supratimą, jog vardas bei pavardė yra piliečio privati nuosavybė, bet ir žengtų svarbų žingsnį, galintį užtikrinti glaudesnį abiejų valstybių ir tautų bendradarbiavimą.
Dokumente atkreipiamas dėmesys ir į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyvenvietėse susiklosčiusią padėtį. „Tokia padėtis, kai valstybė nei sugeba užkirsti kelią įstatymo pažeidimams, nei imasi būtinų sprendimų, kurie tautinei mažumai suteiktų Europoje įprastą, o Lenkijoje jau taip pat įgyvendintą teisę vietovių ir gatvių pavadinimus rašyti tautinės mažumos kalba, nei Lietuvai, nei jos piliečiams nėra naudinga“, – teigiama laiške.
LRT.lt primena, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 6–7 dienomis su darbo vizitu lankosi Lenkijoje, kur susitinka su užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu. Ministrų pokalbio darbotvarkėje aptariami ir Lietuvos ir Lenkijos santykiai.
