„Labai mandagiai neužsiminė nieko konkretaus. Man buvo labai patogus pokalbis, kadangi aš neturėjau nieko konkretaus įsipareigoti. Net spaudos konferencijoje buvo suteikta galimybė užduoti klausimus. Aš tikėjausi, kad bus tokie klausimai, bet pats ponas Karčevskis neuždavė tokių klausimų“, - Žinių radijui sakė V.Pranckietis, grįžęs iš vizito Lenkijoje.
Dalyvaudamas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų narių asamblėjoje, jis sako su Lenkijos vadovybe aptaręs strateginus klausimus: paramą Ukrainos kovai su Rusijos remiamais separatistais, pasidžiaugta dėl Lenkijos įsipareigojimo nepirkti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės elektros.
V.Pranckietis nesitiki, kad Lietuva paveiks Baltarusiją dėl Astravo atominės elektrinės, bet pažymi, jog šioje šalyje vykstantys demokratiniai protestai teikia vilčių dėl galimų politinių permainų.
„Baltarusijos mes per daug paveikti negalime, bet visa tai, ką mes galime daryti, mes darome (...). Mes negalime pakeisti šalių, esančių šalia, bet demokratijos proveržiai, protrūkiai Baltarusijoje yra sveikintinas dalykas. Mes net nesitikime kitą kartą didelių pokyčių, o jie atsitinka“, - teigė Seimo vadovas.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet migracijos valdybos atsisako tai padaryti motyvuodami įstatymo viršenybe prieš teismų sprendimus. Teismų sprendimais ne visiškai patenkinti ir siekiantieji originalių pavardžių, nes teismai oficialiame paso puslapyje įpareigojo įrašyti lietuvišką ir tik papildomame dokumento puslapyje - originalią pavardę. Už dokumentus su originaliomis pavardėmis kovojančių šeimų atstovai sako, kad jų negaudami jie negali keliauti į užsienį, kitaip pažeidžiamos jų teisės.
Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų. Šios kadencijos Seimas pataisų dar nenagrinėjo.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
