Europos Parlamente (EP) dirbanti Radvilė Morkūnaitė išskirtiniame interviu Balsas.lt pasakojo apie artimiausius iššūkius, kurie laukia Lietuvos, kai ši 2013-ųjų antroje pusėje perims pirmininkaujančios šalies vadžias į savo rankas. Europarlamentarė taip pat atskleidė su kuo lietuviams yra lengviausia rasti bendrą kalbą, kai reikia derėtis dėl svarbių šaliai sprendimų priėmimo.
Radvilė Morkūnaitė (Audriaus Bareišio nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
- Kokie artimiausi iššūkiai laukia Lietuvos ir EP dirbančių lietuvių? – Balsas.lt paklausė R. Morkūnaitės.
- Dirbu Aplinkos visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, kuriame nagrinėjamos problemos iš labai įvairių sričių. Nuo klimato kaitos iki klonuotų gyvūnų mėsos ir produktų. Pati veiklos sritis yra labai įdomi. Konkrečiai mano užduotys daugiausia orientuotos į vartotojų teisių apsaugą.
Dėl laukiančių iššūkių, ko gero pabrėžčiau Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai kitų metų antroje pusėje. Vienas aštresnių klausimų galėtų būti Europos komisijos pasiūlymas dėl klonuotų gyvulių mėsos ir pieno produktų. Bus ieškoma atsakymų, kaip reguliuoti šią sritį, nes šiuo metu ES klonuoti gyvuliai naudojami tik moksliniams tyrimams.
Tuo tarpu JAV, Argentina, Kanada yra stipriai pažengusios klonavimo technologijų srityje ir augina tokius gyvulius vartojimo tikslams. Vartotojai-žmonės išsigandę, nes jiems neaišku, kokį produktą jie tokiu atveju gautų.
Viena pusė sako, kad ES nereikia tokių klonuotų gyvulių ant kasdienio stalo, kiti teigia, jog taip prarandamas konkurencingumas, nes kitos šalys vysto klonavimo technologijas. Šiuo metu į ES šalis-nares klonuotų gyvulių įvežti negalima, bet pasaulinėje rinkoje tokias technologijas vystančios šalys gauna itin daug apčiuopiamos naudos.
Europos Parlamentas (Audriaus Bareišio nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
- Kokias kitas problemas galėtumėte paminėti iš savo kuruojamos srities?
- Konkrečiai kažko įvardyti negalėčiau. Yra bendro pobūdžio temos ir problemos, kurios bus sprendžiamos artimiausiu metu. Yra klausimų susijusių su nuotėkomis, chemine tarša ir panašiais dalykais.
Lietuva pagaliau turėtų suformuoti poveikio aplinkai vertinimo sistemą. Vakarų Europoje tai nėra taip aktualu. Tačiau pas mus dažnai atsiduriama keblioje situacijoje. Pavyzdžiui, yra statoma gamykla ir sakoma, kad jokio poveikio aplinkai nebus. Maža to, poveikio aplinkai tyrimus užsako patys statybų užsakovai. Bet po kurio laiko paaiškėja, kad yra tam tikri šalutiniai poveikiai, tačiau jau būna vėlu ir nebegali reikalauti atsakomybės.
Kiti svarbūs klausimai – 2014-2020 m. finansinė programa, Ignalinos uždarymas, sanglaudos politika, žemės ūkis ir tiesioginės išmokos. Galiu pasidžiaugti, kad sėkmingiausiai sekasi kovoti dėl žemės ūkio sektoriaus.
Dėl žemės ūkio klausimų glaudžiai bendradarbiaujame su estais ir latviais. Kai sužinai, kad graikų ūkininkai gauna 500 eurų už hektarą, o lietuviai – vos 100 eurų, tada jau problema tampa daugiau nei akivaizdi.
- Kokio svarumo yra Lietuvos europarlamentarų žodis priimant ES sprendimus?
- Skeptikai sako, kad esame maži ir nieko nepakeisime, bet žaidimo taisyklės yra tokios, kokios yra. Dirbame bendrai, visų 27 šalių atstovai. Todėl labai svarbu asmeniniais kanalais ieškoti draugų ir pažįstamų. Italai, prancūzai, vokiečiai ar lenkai turi daug narių EP, todėl jei pavyksta vienus ar kitus patraukti savo pusėn, tada gali tikėtis sėkmės.
Dėl to paties žemės ūkio sektoriaus turime sąjungininkų tarp Austrijos, Vokietijos europarlamentarų. Lietuvai reikia ieškoti kontakto ir paramos.
- Tad su kuriomis šalimis lengviausiai rasti bendrą kalbą?
- Gana lengva susikalbėti su latviais ir estais. Iš mūsų regiono taip pat gana supratingi švedai. Lenkai taip pat kartais prisideda prie lietuvių. Bet dažniausiai kitų šalių parama priklauso nuo nagrinėjamos problemos ar klausimo. Tarkime dėl energetikos arba kaimynystės politikos lenkai visada rodo iniciatyvą.
Galbūt sunkiausia susikalbėti su prancūzais bei italais. Nesakau, kad absoliučiai visi prancūzai ar italai nėra linkę eiti į dialogą. Su pavieniais europarlamentarais tikrai galima rasti bendrą kalbą. Apibendrinant, paprasčiausia susikalbėti su tomis šalimis, kurios yra arčiausiai Lietuvos arba tomis, kurios neseniai tapo ES narėmis.
