• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šventą misiją - užauginti svetimą vaiką kaip savą - prisiėmusios šeimos atsidūrė įvaikinimo tarnybų taikiklyje. Pastarosios globėjų sąskaita siekia sutaupyti 33 milijonus litų, per metus skiriamus globėjams, ir verčia juos tapti įtėviais. Neįsivaikinsi - matysi globotinį kaip savo ausis.



Vaikas - it daiktas


Penkerių metų mergaitę globojanti klaipėdietė susidūrė su pačiu tikriausiu šantažu.

Šventą misiją - užauginti svetimą vaiką kaip savą - prisiėmusios šeimos atsidūrė įvaikinimo tarnybų taikiklyje. Pastarosios globėjų sąskaita siekia sutaupyti 33 milijonus litų, per metus skiriamus globėjams, ir verčia juos tapti įtėviais. Neįsivaikinsi - matysi globotinį kaip savo ausis.



Vaikas - it daiktas


Penkerių metų mergaitę globojanti klaipėdietė susidūrė su pačiu tikriausiu šantažu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Įvaikinimo tarnybos reikalauja, kad mūsų šeima oficialiai nutrauktų vaiko globą ir jį įsivaikintų. Jeigu šito nepadarysime, vaiką grasinama atimti”, - paplūdusi ašaromis „Vakaro žinioms“ pasakojo Nijolė (miestas ir vardas pakeisti - red. past.).

Trečius metus klaipėdiečių globojama mergaitė auga guvi, judri, mylima. Šeimai auginti ją - didelė laimė. Tačiau ją temdo įvaikinimo tarnybos spaudimas tapti įtėviais. Esą aiškinama, kad atsiradusi vaiko biologinė motina, kuri atėjo į protą ir nori pati jį auginti. Nijolė įsitikinusi, kad tai netiesa.

REKLAMA

„Nes kitą kartą skambinę ir grasinę atimsiantys mūsų dukrą tarnybos darbuotojai jau aiškino, kad atsirado kiti - norintys įsidukrinti mūsų vaiką – asmenys“, - pro ašaras aiškino klaipėdietė.



Apsispręsti - per prievartą


Nijolės teigimu, įsivaikinti globotinę šeimai neleidžia asmeniniai įsitikinimai.

REKLAMA
REKLAMA

„Kaip žmogus gali tai, kas nėra jo, priverstinai pasisavinti? Kitos moterys įsitikinusios, kad jeigu įsivaikinai, tai mažas žmogutis jau tavo. Bet tai neteisinga. Negimdžiusi moteris negali pasiimti svetimą vaiką ir pasakyti „Mano!“ Aš tvirtai laikausi nuomonės, kad vaiką galima globoti, mylėti, auginti, auklėti, bet negalima kėsintis į jo individualybę, - kodėl nenori įsivaikinti, aiškino Nijolė. - Bet dabar žmonės bijo tapti globėjais, nes po kurio laiko pradedami šantažuoti. Žinau ir daugiau tokių atvejų. Įtariu, kad tarnybų darbuotojai kuo nors suinteresuoti, todėl šitaip verčiasi per galvą siūlydami tapti įtėviais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Arba buvo duotas įsakymas „iš viršaus“ sumažinti globotinių skaičių ir šitaip taupyti pinigus.”

Įtėviams pirmenybė

Valstybė už globojamą vaiką šeimai kas mėnesį skiria 520 litų pašalpą. Įtėviais tapę asmenys negauna nieko. Tik atsakomybę ir įsipareigojimus iki gyvenimo pabaigos.

REKLAMA

Praėjusiais metais oficialiai Lietuvoje buvo globojami 5282 vaikai. Kiekvieną mėnesį iš šalies biudžeto globotinių pašalpoms skiriama pusketvirto milijono litų. Taigi priverstinai visus globėjus pavertus įtėviais valstybė “sutaupytų” beveik 33 milijonus litų per metus.

Jau dabar vaiką iš globos namų norintys pasiimti piliečiai pirmiausia raginami jį įsivaikinti. „Taip, pirmenybė teikiama įsivaikinimui, - „Vakaro žinioms“ patvirtino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyresnioji specialistė Danutė Krell. - Juk globa, net ir nuolatinė, trunka tik kol vaikui sukaks 18 metų. O paskui kas? Jis išeina ir viskas. Gali bendrauti su šeima, gali ne, viskas priklauso tik nuo šeimoje užsimezgusių santykių ir ryšių. O įvaikinama visam gyvenimui. Šito sprendimo negalima atšaukti arba pakeisti.”



Šeima - geriau

REKLAMA

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė „Vakaro žinioms” patvirtino, kad globotinis iš tiesų gali būti paimtas iš šeimos. „Vaikas gali būti paimtas tuo atveju, jei atsiranda jo biologiniai tėvai ar kiti artimieji, kurie sutinka auginti vaiką, arba kai atsiranda norinčiųjų įsivaikinti. Jeigu vaikas turi nuolatinius globotojus, jis gali būti paimtas, kai globėjas negali tinkamai atlikti savo pareigos ir savo veiksmais pažeidžia vaiko interesus”, - tvirtino O.Tarvydienė.

Ji kategoriškai atmetė visas kalbas apie taupymą globotojus paverčiant įtėviais. „Iš valstybės pozicijos tikrai nėra tokio nurodymo. Valstybės prioritetas yra globa šeimoje mokant 520 litų nei globa valdiškoje įstaigoje, kur globa kainuoja valstybei daugiau kaip 2000 litų“, - sakė direktorė.



Yra spaudimas globėjams dėl įvaikinimo

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė:

Jeigu į globos ir įvaikinimo skirtumą žvelgsime tik iš piniginės pusės, paaiškės, kad vienu atveju valstybė skiria paramą, o kitu - ne. Todėl atsižvelgiant į prastą finansinę šalies situaciją kai kam gali kilti noras sutaupyti pinigų. Tada ir atsiranda tam tikra įtaka ir spaudimas globėjams dėl įvaikinimo. Šito fakto aš tikrai negalėčiau paneigti.

REKLAMA

2005-2006 metais mūsų tarnyba gavo ne vieną tokį skundą. Tada buvo gaji nuomonė, kad žmonės vaikus ima globoti vien todėl, kad nori gauti globos pašalpą ir iš jos gyventi. Tai buvo įvardijama net kaip mažas „biznelis“. Kai, pavyzdžiui, net ir artimi giminaičiai pasiima kelis vaikus, gauna pinigus. Tada mes sulaukdavome daug skundų, kad globėjams rūpi ne vaikai, bet pinigai. Šiemet irgi jau gavome vieną tokį skundą.

REKLAMA

Kalbant apie vaiko teises ir saugumą, žinoma, kad jam geriau būti įvaikintam, nes jis įgauna tokias pačias teises, kaip ir lygiateisiai šeimos nariai.



Statistika: globojamų vaikų skaičius

Metai: 2007  2008  2009

Šeimose: 7560 / 7240 / 5282

Šeimynose: 262 / 264 / 286

Globos namuose: 5088 / 4802 / 4391


Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenys

Jekaterina KLYČMURADOVA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų