2014 metais gruodžio 9 dieną Seime susirinko 99 politikai ir 65 už balsais nusprendė, kad fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertės neapmokestinamasis dydis turi būti sumažintas nuo 1 mln. litų (290 tūkst. eurų) iki 750 tūkst. litų (220 tūkst. eurų). Viršijus neapmokestinamąjį dydį, taikomas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, kuris sumažintas nuo 1 proc. iki 0,5 proc.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Ieva Valeškaitė teigia, kad dėl šio įstatymo iškilo mokesčių sistemos efektyvumo klausimas. Pasak jos, šio mokesčio pajamos sudarė apie milijoną eurų, o tai nesėkmė, nes mokesčio administravimas suryja iš mokesčio gautas pajamas.
„Kita problema, anksčiau buvo sudedamas visas šeimos turtas, po to Konstitucinis Teismas priėmė, kad taip daryti negalima, nes galbūt turtas yra atskiras. Buvo nutarta, kad vieno asmens turtas nebegali viršyti tos sumos. Atsiranda išdalinimas ir ta suma dar padidėja. Išeina taip, kad baudžiami tie gyventojai, kurie taupo darbo užmokesčio lėšas, įsigyja NT, o po to dar turi mokėti mokestį. Gyventojai skatinami netaupyti, o pravalgyti savo pajamas“, – komentuoja analitikė.
B. Bradauskas: mokesčius turime mokėti visi
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas balsavo už šio įstatymo pakeitimą. Pasak jo, pataisos priimtos dėl to, kad kai buvo aukštesnė kartelė daug kas perrašė savo turimą NT giminėms ir mokesčio surinkimas buvo nepakankamas.
„Panagrinėjau ir pažiūrėjau užsienio valstybių, ypatingai Turkijos, praktiką. Ten yra daug mažesni tarifai, surenkama daugiau mokesčių. Kada atsirado šis pasiūlymas Seime, aš jį vertinau teigiamai. Sumažinus kartelę ir tarifą, mokesčių bazė praplečiama ir surenkama daugiau“ , – teigia seimūnas.
Pasak jo, tarifo sumažinimas atperka kartelės nuleidimą, o mokėjimo bazės praplėtimas itin naudingas fiskaliniu atžvilgiu valstybei.
„Mano manymu, nereikia perlenkti lazdos. Mokesčių tarifai turi atitikti mokėjimo galią tų, kurie moka mokesčius, kad jie neslėptų, o mokėtų. Tai yra pagrindas. Jei nustatysime per didelius tarifus, žmonės mokesčius slėps ir taip nieko nepasieksime“, – sako jis.
Beje paties B. Bradausko deklaracijoje rašoma, kad jis turi beveik 2,5 mln. vertės NT turto. Tad mokestis jam sumažėtų. Tačiau politikas pabrėžia, kad niekad savo asmeninių reikalų nemaišė su visuomeniniais.
„Atvirai pasakius, net neskaičiavau, bet, manau, kad įtakos šis pakeitimas neturėjo. Mokėjau ir mokėsiu mokesčius, būnant finansininku mano ir priedermė tokia. Sakiau ir sakysiu, mokesčius visi turime mokėti. Kitose valstybė mokesčių nemokėjimas yra nusikaltimas nr.1. Aš esu iniciatorius prabangos mokesčio. Tikiu, kad mano automobilis bus apmokestintas prabangos mokesčiu ir mokėsiu nedejuodamas“, – sako B. Bradauskas.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ne kartą Lietuvai siūlė apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą ir automobilius. Tokios galimybės neatmeta ir politikas B. Bradauskas. Tačiau jis teigia, kad tuomet pirmiausia turi būti sumažintas mokesčio tarifas ir padidintos pensijos.
„Lietuvoje įvesti visuotiną turto mokestį, kad ir 50 eurų ar 100 eurų per metus, negalima tol, kol nepadidinome pensijų. Nesvarbu kokio dydžio mokestį uždėtume, bet žmonės turi iš kažkur tuos pinigus paimti. O kainos sukilo visose srityse. Tai būtų simbolinis mokestis, kuris nepasmaugtų paprastų žmonių“, – sako B. Bradauskas.
Jo nuomone, kartelę dar būtų galima mažinti, tačiau reikėtų apskaičiuoti iki kiek, kad nebūtų paliesti mažai pasiturintys žmonės. Nes tokiuose Vilniaus mikrorajonuose kaip Žvėrynas ir Antakalnis – prabangus NT.tačiau jame nuo senų laikų gali gyventi pensininkai, kurie neturėtų pajamų iš ko tą mokestį apmokėti.
„Lazda turi du galus, reikia pasvarstyti ir pažiūrėti, ar tikrai paslauga bus taikoma tiems, kurie gali šį mokestį mokėti. O jei pritaikysim tiems, kurie neturi iš ko mokėti, bus problema“, – įsitikinęs B. Bradauskas.
I. Degutienė: turto mokestį matau visai kitokį
Opozicijoje esanti politikė Irena Degutienė balsavo prieš šias įstatymo pataisas. Pasak jos, nors ir mokestinė bazė sušvelninta, idėja, kodėl reikalingas NT mokestis vis tiek liko neįgyvendinta.
„Norint iš turto mokesčio, kurio administravimas pakankamai daug kainuoja, turėti papildomos naudos, reikia atrasti objektyvų kriterijų ir sumą, kuri įmanoma susimokėti Lietuvos piliečiui. Dar buvo siūlymas, kad ne tik pinginę kartelę leisti, bet nustatyti, kad už pirmą būstą mokestis būtų mažesnis.
Tačiau gali būti, kad žmogus turi kelis būstus, jis yra neturtingas, tada norisi, kad ta kartelė būtų aukščiau“, – kalba pašnekovė.
Politikės teigimu, įvedant visuotinį mokestį, vien nustatyti logišką mokestinę kartelę neužtektų. Tiek TVF, tiek politikai daug metų kalba, tačiau nesiryžta pakeisti šio mokesčio taip, kad jis atitiktų lūkesčius, sako ji.
„Reikėtų pirmojo būsto neapmokestinti, nes būna, kad žmogus pensinio amžiaus turi vieno kambariuko ūstą ir tiek. Dėl to ilgai ir vyko ta diskusija. Jei jau įvesti visuotinį, tai visos politinės partijos turi susitarti. Negali vieni vienaip daryti, o atėję kiti sakyti, kad visiškai neapmokestiname. Be to, Lietuva ne pirmus metus kritikuojama. TVF išvadose kalbama apie tai, kad Lietuva turi įvesti visuotiną turto deklaravimą ir apmokestinamą“, – komentuoja politikė.
Visgi koks tuomet turėtų būti tarifas I Degutienė nesiryžta įvertinti. Pasak jos, yra daug skirtingų ekspertų nuomonių šiuo klausimu, o pagrindinis vaidmuo šiuo klausimu tenka Finansų ministerija.
I. Valeškaitė: bet koks papildomas turto apmokestinimas yra neteisingas
LLRI analitikė įžvelgia, kad ribos leidimas žemyn signalizuoja apie norimą įvesti visuotinį NT mokestį. Pasak jos, žmonės iš pradžių palaiko tokią idėją, nes mano, kad tai prabangus NT.
„ „Prabangaus“ NT mokestį, nekilnojamasis turtas įsigyjamas iš jau apmokestintų pajamų, todėl bet koks papildomas jų apmokestinimas yra neteisingas. Žmonės skatinami „pravalgyti“ savo pajamas, o neskatinami taupyti ir už jas įsigyti turto. Be to, vien faktas, kad žmogus turi brangaus nekilnojamo turto dar nereiškia, jog jis būtinai yra pajėgus sumokėti mokesčius, ypač tai pasakytina apie paveldėjusius nekilnojamąjį turtą. Gali būti, kad turit turto už 220 tūkst. eurų. Gal tai geresnis naujos statybos butas ar geresniame rajone, bet jūs galite turėti tik paskolą ir jau būtumėte mokesčių mokėtojas. Klausimas, ar tai sąžininga“, – komentuoja I. Valeškaitė.
Pasak jos, pagrįstai galima kelti ir klausimą, ar atsiperka bent jau šio mokesčio administravimas.
Štai 2015 m. valstybės biudžeto pajamos iš vadinamojo „prabangaus“ nekilnojamojo turto mokesčio nesiekė nei 1 mln. eurų ir smarkiai atsiliko nuo šio mokesčio pajamų surinkimo plano – metinio biudžeto įvykdymas siekė vos 68,8 proc., informuoja analitikė.
„2014 m. atliktų pakeitimų negalima vertinti vienareikšmiškai – viena vertus NT mokesčio tarifas buvo sumažintas, kita vertus pagrindinis pakeitimo tikslas buvo išplėsti šio mokesčio mokėtojų ratą. Nuo 1 mln. litų iki 220 tūkst. eurų nuleista šio mokesčio kartelė – tai pirmas žingsnis link to, kad siekiant surinkti daugiau pajamų kartelė bus nuolat žeminama ir galiausiai juos teks mokėti visiems gyventojams“, – teigia ji.
Už šią įstatymo pataisą balsavo 65, prieš 16, susilaikė 18. Daugiausia šią idėją palaikė valdantieji (socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“), tarp susilaikiusiųjų bei buvusių prieš – opozicijoje esantys konservatoriai, liberalai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai.
