Seimui priėmus naująjį Darbo kodeksą, kuris turėtų liberalizuoti darbo santykius Lietuvoje, prieš parlamento sprendimą piestu stojo profesinės sąjungos, teigdamos, jog į jų pasiūlymus nebuvo įsiklausyta. Anksčiau nekubėti su šio dokumento priėmimu raginusi šalies vadovė D. Grybauskaitė jau spėjo pareikšti, jog naujajame Darbo kodekse yra taisytinų dalykų.
Protestuoti prieš Darbo kodeksą ėmė ne tik profsąjungos, bet ir jaunimas – grupė studentų su palapinėmis kelias savaites budi prie Vyriausybės rūmų, siekiantys atkreipti valdžios atstovų dėmesį. Galiausiai nepasitenkinimas išsiliejo ir pačių socdemų stovykloje, kai dalis partijos narių surengė protesto akciją prie socialdemokratų centrinės būstinės sostinėje.
Tuo metu premjeras, socialdemokratų lyderis A. Butkevičius kartoja, jog naujasis Darbo kodeksas buvo priimtas demokratiniu keliu ir jis esą, be abejonės, įteisins lankstesnius darbo santykius bei sudarys sąlygas gauti orius atlyginimus.
Neatliko namų darbų
Portalo tv3.lt kalbintas viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas teigė, jog neabejotinai dabartinė įtempta situacija dėl naujojo Darbo kodekso yra nepalanki socdemams. Pašnekovo įsitikinimu, dėl to kalti patys socdemai, mat namų darbų, siekiant tinkamai pristatyti Darbo kodekso pakeitimus visuomenei, jie neatliko.
„Tai yra visą laiką buvusi tam tikra komunikacinė betvarkė. Niekas nesugebėjo nuo pat pradžių tinkamai pristatyti viso kodekso ir buvo aišku, kad natūraliai yra susiformavę keli frontai tarp tų pačių socialdemokratų.
Dabar kol kas turime daugybę gandų, kuo tas naujas kodeksas yra blogas, kuo yra geras, bet žinutė iki žmonių nėra ištransliuota iki galo“, – aiškino A. Katauskas.
Ryšių su visuomene ekspertas atkreipė dėmesį, jog šią situaciją puikiai išnaudoja valdžią kritikuojančios profesinės sąjungos. Į tai, anot A. Katausko, artėjant Seimo rinkimams, taip pat nereikėtų numoti ranka.
„Kai mes kalbame apie profsąjungas, mes kalbame apie maždaug 50 tūkstančių narių, o tai yra tikrai pakankamai didelis skaičius rinkėjų, o dar profesinės sąjungos yra pakankamai organizuotos struktūros, turi ištobulintus komunikacinius kanalus ir jos gali pakankamai stipriai paveikti tuos pačius 50 tūkstančių“, – pažymėjo A. Katauskas.
Anot pašnekovo, dideliu greičiu sklindantys mitai, gandai apie naująjį Darbo kodeksą, neatsakyti klausimai, aiškumo stoka – tai terpė, kuri socdemams yra ypač nepalanki. Vis dėlto, pasak A. Katausko, susidaro įspūdis, jog jie to nesuvokia ir situacijos keisti net nebando.
„Žmonės nestebi to, kas vyksta Seime, mes matome antraštes „buldozeriu stumiamas Darbo kodeksas“, matome žmones kalbančius per televiziją, spaudoje, internete, mitinguose, kad tai mums pakenks, norime darbo, o esą bus vergija, o profsąjungos dar prisideda, nes moka vis tai įsukti. Tuo pat metu matome daromas klaidas iš socdemų pusės – matome premjerą, apsitvėrusį „STOP“ juosta aplink Vyriausybe“, – kalbėjo A. Katauskas.
Socdemai savo likimą atidavė į prezidentės rankas
Viešųjų ryšių specialistas teigė manantis, jog įtampos dėl naujojo Darbo kodekso situacijoje visuomenės požiūris į socdemus iš esmės priklausys nuo prezidentės D. Grybauskaitės veiksmų. Pasak A. Katausko, tikėtina, jog kritiškas šalies vadovės nusiteikimas Darbo kodekso atžvilgiu valdantiesiems nieko gero nežada.
„Prezidentė, kuri ėmėsi taikytojo vaidmens, perima vadžias, kaip bus toliau su Darbo kodeksu. Ji yra pasakiusi, kad Darbo kodekso neturėtų priimti šios kadencijos Seimas, o dabar ji perima visas gijas, ji komunikacine prasme tampa tuo arbitru. Čia neigiamas poveikis socialdemokratams ir A. Butkevičiui gali atsirasti. Aš esu įsitikinęs, kad profsąjungos, pralaimėjusios mūšį Seime, tikrai mes visas pajėgas, kad prezidentė vetuotų Darbo kodeksą.
Vis dėlto, didžiausias poveikis socialdemokratams bus prezidentės nuomonė, ką daryti su Darbo kodeksu. Jeigu susidėlioja tokia situacija, kad premjeras aktyviai pasisako ir toliau už Darbo kodeksą, o prezidentė po kelias savaites truksiančių diskusijų pasako, kad ji vetuoja kodeksą ar pasiūlo nukelti įsigaliojimą, tai kas nutinka? Nutinka taip, kad prezidentė, surinkusi komandą, per keletą savaičių padaro didesnį darbą negu socialdemokratai ir visa pozicija per metus laiko“, – svarstė A. Katauskas.
Viešųjų ryšių specialisto teigimu, „socialdemokratai prezidentei patikėjo ne tik Darbo kodeksą, bet ir savo reitingus
„Ir socialdemokratai visiškai nevaldo, kas dėsis toliau. Dabar viešojoje erdvėje mes matysime socdemų daužymą, kurie nepasiruošė naujo Darbo kodekso pristatymui. Galėjo bent filmuką kokį nufilmuoti, piešinėlių padaryti, bet nieko...
Iš kitos pusės, jeigu prezidentė pasakytų, kad ji patvirtina Darbo kodeksą, tai visos strėlės būtų nukreiptos į ją. Taigi, bus labai įdomu, kaip ji pasielgs. Bet, jeigu ji vetuos Darbo kodeksą, politiniai oponentai tai labai stipriai išnaudos. Tokiu atveju viešojoje erdvėje matysime, kad socialdemokratų siūlymai buvo sustabdyti prezidentės. Čia situacija keistųsi“, – komentavo A. Katauskas.
Ruduo socdemams gali būti ir kitoks
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis portalui tv3.lt teigė manantis, jog batalijos dėl naujojo Darbo kodekso yra visiškai suprantamos, todėl bijotų neigiamų jų pasekmių socdemas nėra pagrindo.
„Aš manau, kad Darbo kodeksas – socialdemokratai tai puikiai supranta ir net galbūt sąmoningai tą daro – iššaukia diskusijas. Reakcijos yra įvairios ir pačioje socialdemokratų partijoje, ir kitose partijose, ir prezidentūroje. Visa tai yra labai naudingas pozityvus fonas.
Jeigu ta diskusija vyktų kelis mėnesius ir rudenį galų gale būtų išdiskutuotas galutinis rezultatas, socialdemokratai laimėtų, nes būtų pasiekta tai, ko iki šiol negalėjo pasiekti daugelis politinių jėgų“, – kalbėjo politologas.
„Kad prasideda diskusijos, tai dar nereiškia, kad kažkas žlunga. Tai reiškia, kad prasideda produktyvus darbas, ko ir yra siekiama“, – pridūrė L. Bielinis.
Visos kortos – ne socdemų rankose
Tuo metu kitas VDU politologas Algis Krupavičius tikino, jog dabartinė įtampo po naujojo Darbo kodekso priėmimo rodo, kad visos strėlės iš esmės yra nukreiptos į socialdemokratų stovyklą. Su šia kritikos lavina tiek premjeras A. Butkevičius, tiek ir jo bendražygiai, A. Krupavičiaus manymu, tinkamai susitvarkyti nesugeba.
„Neigiamų vertinimų kiekis viešojoje erdvėje gerokai viršija teigiamų vertinimų kiekį. Apskritai, socialdemokratų vadų, pirmiausia, premjero komunikacija apie Darbo kodeksą yra stipriai gynybinė. Dar daugiau – paskutiniu metu premjeras tarsi grįžo prie pirminio Darbo kodekso varianto, kuris, nepaisant visų diskusijų, ilgo dialogo, bandant rasti kompromisus, Seime buvo priimtas, nors buvo kritikuotas nuo pat pradžių. Tai irgi minusas yra.
Prezidentė nuosekliai kritikavo Darbo kodeksą, siūlė jo nepriimti. Matyt, kad ji turėtų vetuoti, nebent verslo organizacijos įtikins pakeisti jos nuomonę, nors tai yra mažai tikėtina.
Nuomonės socialdemokratų partijoje pakankamai išsiskyrė. Jei pažiūrėtume balsavimą, priimant Darbo kodeksą, tai matysime, kad tikrai žinomų socialdemokratų tuo metu dėl įvairių priežasčių nebuvo salėje, jie nebalsavo, tai yra ir J. Olekas, ir A. Sysas, ir B. Vėsaitė. Taigi, tikrai Vyriausybė ir, pirmiausia, premjero noras pabandyti greituoju būdu sudėlioti taškus ant „i“ yra nelabai apskaičiuota ir pamatuota taktika“, – aiškino politologas.
A. Krupavičiaus įsitikinimu, nereikėtų pamiršti, kad itin keistą įspūdį socdemų rinkėjams gali sudaryti ir tai, kad kairioji partija priėmė jų ideologijai atrodytų svetimą sprendimą – parėmė darbo santykius liberalizuojantį dokumentą.
Taigi, pasak politologo, socdemus supančios kontraversijos dėl Darbo kodekso artėjant Seimo rinkimams jiems gali pakišti koją.
„Premjeras ir Vyriausybė rizikuoja ir reitingais, ir reputacija. Trejus su puse metų tiek premjeras turėjo pakankamai aukštus pasitikėjimo reitingus, tiek ir Vyriausybe buvo pakankamai pasitikima, tai dabar žemė po kojomis slysta ir pasitikėjimas yra ne tik gerokai susvyravęs, bet ir mažėja per trumpą laiką sparčiai. Kad Darbo kodeksas socialdemokratams reitingų nepadidins yra aišku. Veikiausiai A. Butkevičiaus reitingai taip pat mažės“, – aiškino VDU politologas.
